Arkiva për » December, 2016 «

Selman Meziu: Pylltaria nȅn kthetrat e kanabis
E pabesueshme qė njė bimė barishtore me cikėl biologjik vetėm njė vjeēar, tė fut nėn kthetrat e veta ahishtet shtatėlarta tė luginės sė Vermoshit, pyjet e paarritshme tė Bjeshkėve tė Oroshit, pishnajat e pafundme tė Munellės e Kaēinarit tė Mirditės, tė madhėshtive ahishte tė Bizės sė Martaneshit e tė Stravajve tė Librazhdit, pishnajave tė pafundme tė Ballabanovės e Shele Gurit e bredhishten e Hotovės tė Pėrmetit?
Lexoje tė plotė | Ora: 12:28:09 | Shikuar: 1243
Vushtrria dhe festat - Nga Bahri Bivolaku
Nė vitin 1941 jepeshin dhjetėra shfaqje teatrale, gjersa dhjetė vite mė vonė, nė sallėn e kinemasė kremtohej Viti i ri nė formė tė organizuar, me pjesėmarrje tė rreth treqind tė rinjve e tė rejave nga Vushtrria.
Nastradini thotė qyrku e bėn njeriun e jo njeriu qyrkun, gjersa njė fjalė tjetėr e urtė, thotė se veshja nuk e bėn murgun. Dikur qyrkun e bėnte njeriu me dije, ndershmėri e punė, gjersa sot nuk e di por ka shumė zėra qė thonė se rrobat e shtrenjta tregojnė gjithēka e jo vetitė tjera si vlera njerėzore, organizimi etj.
Lexoje tė plotė | Ora: 12:04:07 | Shikuar: 1092
Dorina Kuqo: Lufta shkatėrron humanizmin
Nė ditėt festive tė dhjetorit, do tė doja qė humanizmi tė ndriēonte mė shumė sesa dritat e njė qyteti. Fjala "terroristė" qė tingėllon keq dhe vret veshin sa herė qė hap televizorin, tregon se ēdo ditė e mė shumė po shkatėrrohet humanizmi. Tė jesh human do tė thotė tė duash njerėzoren dhe ta respektosh atė brenda kufijve tė lirisė. Fundja kjo ėshtė ajo qė na dallon nga kafshėt.
Lexoje tė plotė | Ora: 18:55:20 | Shikuar: 1272
''E shpejta si era'' - Nga Pėrparim Hysi
Sė pari, ky shkrim i shkruar nga unė enkas pėr "Mjeshtren e parė tė Sportit, pėr femra", SOFIE MEĒON, do ishte krejt i mangėt, pa ndihmėn e gazetarit veteran, Besnik Dizdari, i cili, ekspres, iu pėrgjigj telefonatės sime dhe mė dėrgoi, rekordet qė ka thyer, SOFIE MEĒO, nė atletikė, kryesisht, nė korsinė e vrapimeve. Pa dyshim, e falenderoj kėtė gazetar kaq me vlerė dhe e ndjej veten disi si "borxhėli".
Lexoje tė plotė | Ora: 18:11:13 | Shikuar: 1254
Ismet Hajrullahu: Reformat nė arsim - Domosdoshmėri e kohės
Rezultatet e testit ndėrkombetar PISA nė fushėn e arsimit, treguan mangėsitė dhe dobėsitė e shumta tė sistemit tonė arsimor dhe nė tė njėjtėn kohė treguan qartė, se sa urgjente ėshtė bėrja e reformave tė thella nė arsim.
Duke e parė nė kėndvėshtrimin e njė intelektuali, qytetari, e prindi, vėrtet ndihesh i pashpresė pėr njė shkollim cilėsor tė fėmijėve nė institucionet tona shkollore, pothuajse nė tė gjitha nivelet.
Lexoje tė plotė | Ora: 14:11:34 | Shikuar: 1333
Skėnder Tena skulptori i parė i Vlorės
Skėnder Tena ėshtė skulptori i parė i Vlorės. Nė vitet 1960, kur u shfaq ai, nuk ka pasur tė tjerė. Mė vonė u formuan dhe zhvilluan talentin e tyre skulptorė si Zeqir Alizoti, Ilia Doko, Bujar Elmazi etj. Skulptori Skėnder Tena ka njė veprimtari tė bollshme me nivel tė lartė etiko – artistik. Nė vitin 1982 ėshtė vlerėsuar me ēmim tė parė nga Galeria e Arteve dhe Seksioni i Kulturės, Vlorė pėr veprėn me titull “Kur zbrite nga Drashovica” – kompozim nė skulpturė.
Lexoje tė plotė | Ora: 16:40:02 | Shikuar: 1348
Njoftim shumė me vend nga Arkipeshkvia Tiranė-Durrės
Ēdo vit gjatė 25-viteve tė fundit pėr Krishtlindje, pėr Pashkė dhe pėr Bajram, si nė Shqipėri ashtu edhe nė Kosovė, politikanėt nė detyrė dhe ata nė rezervė rreshtohen para qendrave fetare pėr tu takuar me udhėheqėsit fetarė shqiptarė me qellim pėr tu uruar festat. Ishte kjo njė pamje e pėrvjetshme qė nuk e kuptoja, madje kishte raste qė asnjėra palė nuk dukeshin shumė tė kėnaqura nga ato takime. Ndoshta edhe dukej mė shumė si njė detyrė qė duhej bėrė.
Lexoje tė plotė | Ora: 16:29:46 | Shikuar: 1322
Frank Shkreli: Njė vit pa Imzot Rrok Mirditėn
Ja u mbush viti kur u pėrhap lajmi pikėllues se Arkipeshkvi i Metropolitanės Tiranė – Durrės, Monsinjor Rrok Mirdita kishte ndėrruar jetė pas njė operaconi tė rėndė nė zemėr. Ishte njė vdekje e parakohėshme dhe e pa pritur qė shkaktoi hidhėrim tė thellė nė radhėt e tė gjithė atyre qė e kishin njohur atė, jo vetėm nė radhėt e komunitetit shqiptaro-amerikan ku kishte shėrbyer me pėrkushtim pėr pothuaj 30-vjetė -- para se tė emėrohej nga Papa Gjon Pali i Dytė nė vitin 1992 Arkipeshkėv i Durrės
Lexoje tė plotė | Ora: 19:03:55 | Shikuar: 1285
Dr. Selman Meziu: Mȅ dhimbseni sa s’ka, nȅna!
Shpirti mu coptua. Trupi befas u pushtua nga tė dridhura tė ftohta. Zemra ngadalsoi tik – taket, papritur. Koka mu pėrkul sa nuk u pėrplas pėr tokė nga turpi. Faqet u maviosėn me njolla tė zeza formėshumta.
Turpin vallė si ta fshihja? Kur dy nėna tė ngarkuara si mushka mu ēfaqėn.
Lexoje tė plotė | Ora: 16:56:58 | Shikuar: 1513
Sami Repishti: Lotė-lavdi e lumnim
Kohėt e fundit mė ka mbėrrijtur libri me titull: Lotė-Lavdi e Lumnim, i Autorit, Profesorit, Mbrojtėsit tė tė Drejtave tė Njeriut, Aktivistit tė palodhur tė komunitetit shqiptaro-amerikan pėr ēėshtjet kombėtare dhe ish-tė burgosurit tė regjimit komunist tė Enver Hoxhės, Z. Sami Repishtit. Libri, qė Profesori i nderuar dhe miku dhe kolegu i shtrenjtė pati mirėsinė tė mė dėrgonte, ėshtė botuar kohėt e fundit nga “Botimet Franēeskane” nė Shkodėr, me rastin e ceremonisė sė Lumnimit tė 38 martirėve tė klerit katolik shqiptar, mė 5 nėntor, 2016.
Lexoje tė plotė | Ora: 16:44:50 | Shikuar: 1318
250-vjet liri shtypi - Nga Frank Shkreli
Kur flasim pėr historinė e lirisė sė fjalės nė botė, zakonisht mendojmė pėr lirinė e shtypit nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, ku liria e shtypit mbrohet nga artikulli i parė i Kushtetutės sė vitit 1791 tė kėtij vendi, sė bashku me liritė e tjera themelore tė njeriut. Historikisht, mbrojtja e fjalės sė lirė ėshtė pėrmendur edhe mė heret, pikėrisht nė Magna Kartėn britanike tė vitit 1215 dhe nė kohėrat mė moderne, nė vitin 1948, Organizata e Kombeve tė Bashkuara njohu zyrtarisht lirinė e fjalės si njė e drejtė e njeriut, pėrfshirė nė Deklaratėn Ndėrkombėtare tė tė Drejtave tė Njeriut, nėnshkruar nga tė gjitha vendet anėtare tė organizatės botėrore.
Lexoje tė plotė | Ora: 15:51:55 | Shikuar: 1304
Falė Trump, lufta III botėrore kėtė rradhė ndoshta mes dy Amerikave
Duket se Trump synon kapitalizmin e egėr klasik, metodė qeverisje qė solli dy luftrat botėrore nė Europėn e shekullit tė kaluar, dhe fatkeqėsisht shkatėrrimin e saj tragjik. Shumė e kanė krahasuar z. Trump me Musolinin e Hitlerin. Edhe ata de facto e patėn marrė pushtetin me zgjedhje tė lira. Edhe ata fillimisht synuan komunitetet e tjera etnike.
Lexoje tė plotė | Ora: 14:03:58 | Shikuar: 1335
Selman Meziu: Klithmat e dhimbshme tė Valbonės
Nuk dua tė shkrumboj trupin nga gjuhėt e kuqėluar tė flakėve tė urrejtes. Nuk dua qė me tentakulat helmuese tė afroi gjahun e pangrėnshėm nga fund i oqeaneve. Nuk dua tė mbėshtes kokėn e drobitur nga lodhja nė jastekun mbushur me intriga e djallėzi politikanėsh matrapaz, shpirtizinj, egoist deri ne palcėn e qėnies sė tyre.
Lexoje tė plotė | Ora: 18:39:10 | Shikuar: 1393
Shpella e zezė e Pėllumbasit, destinacion turistik qė s'duhet humbur
Shpella e Zezė e Pėllumbasit ėshtė njė ndėr gjashtė shpellat mė unikale nė Europė. Flitet se ėshtė e 10 mijė vjetėve mė parė, por s’dihet prej sa kohe ėshtė zbuluar, veē faktit se studiuesit e fushės speleologjike e kanė zbuluar tepėr vonė kėtė mrekulli natyrore shqiptare. Ajo ndodhet rreth 25 kilometra nga Tirana, nė lartėsitė shkėmbore tė malit tė Pashkasheshit, dhe nė tė majtė tė luginės sė lumit Erzen.
Lexoje tė plotė | Ora: 14:05:31 | Shikuar: 1339
Fran Kamshi: Tė braktisur dhe tė zhgėnjyer nėn petkun e ''sovranit''
Nuk themi ndonjė gjė tė re, kur thjeshtė konstatojmė faktin se midis pushtetit ekzekutiv dhe popullit ėshtė vendosur njė muranė e trishtė dhe e padepėrtueshme, qė shkon deri nė shurdhėri. Qeveria noton nė luks, drita dhe neonė tė kushtueshėm, palma, ornamente tė tejkushtueshme, “rilindja urbane” rilind luksin e shfrenuar pėr qendrat e metropoleve dhe bizneset qeveritare, ndėrkohė qė periferitė, nė gjysėmerrėsirė, pėr shkak tė ndėprerjes sė enegjisė nga pamundėsia e pagesės, shfaqin njė peizazh migjenian dhimbje e braktisje qė tė ther nė zemėr e nė shpirt.
Lexoje tė plotė | Ora: 15:57:41 | Shikuar: 1246
Pėrparim Hysi: Kur ''ēiraku'' i shkruan ''Ustait''
Shkodranėt kanė njė kėngė: "Sillet moti pėr sė mbari". Mė duket se vet titulli i kėsaj kėnge, i rri pėr shtat kėsaj eseje.
Se nuk ke se si tė mendosh ndryshe, kur njė si unė,"ēirak" nė fushėn e shkrimeve, tenton qė tė shkruaj pėr njė "USTA" tė madh tė LETRAVE SHQIP dhe, pikėrisht, pėr tė madhin DRITĖRO AGOLLI.
Lexoje tė plotė | Ora: 14:44:35 | Shikuar: 1150