Albanėt me famė nė mijėvjeēarė
(Nga Troja e lashtė deri nė ditėt tona)


Ky studim ka si objekt figurat mė tė famshme shqiptare, ose me rrėnjė shqiptare, tė cilėt kanė lėnė gjurmė tė thella nė historinė botėrore. Shqiptarėt janė krijuesit dhe qeveritarėt e perandorive mė tė mėdha tė njerėzimit; Perandoritė, si ajo e Aleksandrit tė Madh, Romės, Bizantit dhe Osmanėve, janė nė thelbin e tyre perandori tė krijuara dhe qeverisura nga shqiptarėt, apo nga paraardhėsit e tyre, pellazgo-ilirėt.Ata nė rolin e qeveritarėve, i kanė dhėnė botės zyrtarisht fenė njėzotėshe dhe janė arkitektėt dhe financuesit e veprave tė kultit mė tė vjetra dhe mė tė famshme tė botės. Shqiptarėt kanė dhėnė kontributin e tyre pėr krijimin e disa shteteve moderne si tė Egjiptit, Turqisė, Greqisė, Rumanisė, Italisė etj. Ata studiues tė huaj, tė cilėt e njohin historinė, e vlerėsojnė lart kontributin qė kanė dhėnė shqiptarėt pėr qytetėrimin botėror. Njė nga kėta ėshtė amerikani Xh. Williams, i cili e dėnon ashpėr persekutimin e shqiptarėve nė shekullin e XX, kur thotė se: “Ėshtė tragjedi tej ēdo pėrfytyrimi qė kjo racė e madhe dhe shumė e lashtė tė katandisej nė kėtė gjendje, e cila meriton tė quhet skandal i qytetėrimit evropian”.

Ka ardhur koha qė tė njihet e vėrteta historike dhe shqiptarėve t’u jepet vendi qė meritojnė, pėr kontributin qė kanė dhėnė nė historinė e qytetėrimit botėror. Shqiptarėt janė gjyshėrit e kombeve dhe gjuhėve tė Evropės, si dhe krijuesit e qytetėrimit mė tė lashtė etnik evropian dhe nuk e meritojnė tė trajtohen siē janė trajtuar, sidomos nė shekullin e XX. Bota duhet tė dijė tė shfrytėzojė dhe tė kanalizojė aftėsitė e shqiptarėve nė drejtimin e duhur, pėr tė kontribuar pėr tė mirėn e njerėzimit dhe, pėr ta bėrė kėtė, ajo duhet tė njohė historinė e vėrtetė tė kėtij kombi.

Nė kėtė libėr, pėr herė tė parė pėrfshihen fakte tė marra nga burimet Mesjetare perėndimore, nė tė cilat flitet pėr origjinėn iliro-trojane tė popujve tė perėndimit, apo racės gjermanike nga ku del qartė roli i madh i genit shqiptar nė formimin e kombeve tė Evropės dhe tė gjuhėve tė tyre. Kėto tė dhėna mendoj se meritojnė tė shihen me kujdes nga historianėt shqiptarė dhe tė huaj. Pėr tė nxjerrė tė vėrtetat historike, tė cilat pėr njė historian janė tė rėndėsishme, jam mbėshtetur nė burimet historike parėsore, si tė Antikitetit dhe tė Mesjetės, i kam ballafaquar kėto burime me njėra tjetrėn si dhe me tė dhėna tė tjear. Shpresoj qė tė kem dhėnė sadopak kontribut mbi njohjen dhe rivlerėsimin e historisė sė vėrtetė tė shqiptarėve.

Falėnderoj Zotin e vetėm tė tė gjithė njerėzimit, qė e dua mė shumė se ēdo gjė nė kėtė botė, i cili mė ka dhėnė vullnetin pėr tė studiuar dhe ēdo gjė qė unė kam. Falėnderoj prindėrit dhe profesorėt e mi pėr edukimin tim, nga ana njerėzore dhe profesionale si dhe tė gjithė intelektualėt shqiptarė pėr mbėshtetjen qė mė kanė dhėnė nė punėn time.

Autorja Elena Kocaqi


Postoi Linda

31/03/2010 - 17:03:50 | Komente: 2 | Shikuar: 9983 |  |  | Lart
« Para | Tjetra »

  1. Postuar nga: Skender Maci

    Duhet shtuar ketu them une patjeter edhe Angelin Preljocaj.

    Sapo pashe nje emision per te ne kanalin e famshem gjerman zdf.

    U tha me natyrshmerine me te madhe qe eshte artisti numer nje me me influence, sot ne bote, per fushen e tij.

    E theksoj jo nje nga me te miret, por me i miri.

    Dhe eshte nga ata qe e pranojne hapur dhe me krenari qe jane shqiptare/me prejardhje shqiptare.

  2. Postuar nga: Agimi

    Me vjen keq qe dhe Elena ben te njejtin gabim me ata qe thone se Shqipetaret luftuan per te bere Shtetin Grek.Ata luftuan per vendin e tyre te cilin e moren Rusia ,Franca dhe Gjermania dhe i vune emrin Grek.


This item is closed, it's not possible to add new comments to it or to vote on it