Kritika Letërsi

Prozë e Poezi

Shqiponjat kthehen nė fole - Pemė nga Pilo Zyba

Poetit Azem Shkreli


Nė Grykėn e Rugovės
Oshėtijnė lisat,
Rrjedhin ujvara ėndėrrash,
Lėshohen si flokė tė larė vajzash
Mbi supet e ashpra tė shkėmbinjve,
Jehona, futet nė lahuta,
Dhe thellė nė fyejt e barinjve...
20170309-azem.jpg
Azem Shkreli


Njė blegėrimė nė formėn e notės,
I flet shurdhėrisė sė kohės.
Liria kėrkon tė ngjitet,
I bien, plagoset, por nuk mund tė vritet.

Unė i njoh, dhe i deshifroj meloditė,
Sepse nė glob, gjuhėn time kanė perėnditė...
I njoh sinfonitė nėpėrmjet erės,
Dhe trokėllimės nė pentagrame dhe vargje,
Kanė lėkundjen e djepave nėpėr pragje...

Hesht, pyes shoqėruesen time:
- Enxhi, dėgjoj qė fryn erė me ligjėrime?

- Nuk janė erėra, mė thotė,
Me diksionin e saj tė plotė,
Kalojnė ushtritė me kuaj,
Karvanė tė gjatė, tė mėdhej,
Shkojnė nė malet e larta, pėrtej - pėrtej,
Janė tė ngarkuar me hejbe mendimesh,
Marrur nėpėr shekuj gjėmimesh.

Qėndroj, dėgjoj...
Vė dorėn te veshi pėr njė kėngė majė krahu,
Jo pėr tė kėnduar vetė,
Por pėr tė dėgjuar sinfoninė qė bien retė.
Trokėllimė, ritėm dhe muzikalitet,
Koncert nė tokė, nė qiell dhe nė det...
Enxhi mė thotė:
-Azemi po thėrret!

Azemi ka vite qė ditėn e lirisė
E mbolli nė kėto anė,
Dhe malet, krismat, thirrjet, jehonat,
E mbajtėn, dhe tė vritej nuk e lanė...

Enxhi, mėrr pamjen e bukur tė njė ujvare,
Flokėt mbi supe si derdhja e njė Niagare,
Mė tej njė zog nga maja e njė shtogu,
Cicėrin, “Ma ktheni lirikėn e njė zogu”,*
Fjala pa pėrgjigje mė ngeli,
Pranė nesh kishte ardhur Azem Shkreli.

- Azem...Azem...sa munda thėrrita,
Zėri im u ngjit, u kacavjer nėpėr prita,
Azemin nuk e pashė,
Vetėm krahėt e njė Shqiponje nga vinte drita...

“Ėngjejt e rrugėve”* na dolėn pėrpara,
Legjione tė tėra mendimi,
Legjione nga gjithmonė vjen agimi...

“E di njė fjalė prej guri”,*
Ėshtė besa e njė burri...
Ėshtė baruti nė kutinė e duhanit,
Qė i jepet mikut pėr vdekje e gėzime,
Qė i jepet trimit pėr flijime...

Vė veshin, dėgjoj ngadalė,
Pranė, “Pagėzohet njė fjalė”,*
Nė vaskėn e madhe tė natyrės.
Pagėzohet vetė fjala,
Nga thellėsia,
Del mendimi nga vala.
Dielli hedh mbi tė larushi,
Malet e pagėzojnė, ILIRI...

Lisat tundin krahėt,
Zogjtė lėnė foletė,
Janė lajmėtarėt qė marrin retė...

Krahėt ngjyer me dritė,
Lart, larg me Perėnditė,
Flasin dhe kėndojnė trimėritė...

Gjethet fėrshellejnė tingull,
Malet thikat - kreshta ngrejnė lart,
Vargjet e Azemit ngjiten nė art...

Mbi male ka vetėm qiell,
Karvane resh ngarkuar,
Mes tyre zėri i poetit
Kohėt duke orkestruar...

Flasin ujrat dhe blerimet,
Ylberė, ngjyra dhe harqe,
Mendimi i poetit kthyer nė vargje...

Thėrras:
“Azem Shkreli, a pret miq”?
Oshėtin thellė lugina,
Mė pas nė sfond dy vetėtima.
Dy fjalė nga Azem Shkreli,
Qė ligjet e artit kurrė si perkedheli,
Me majėn e penės i pikturoi, shkeli...
U ngrit mbi botėn e poezisė,
Dhe i kėndoi ndryshe Ilirisė...

Marrim rrugėn andej nga drita na foli,
Krushku i fjalės pėrpara na doli,
Krushk tė tillė nuk pashė kurrė,
“Zogj dhe gurė” “zogj dhe gurė”*...

Zogj tė gdhendur nė Sfinksa
Maleve tė Rugovės,
Gdhėndur nga gleta e poetit,
Me mendimin e dallgės sė detit...

Ēdo shkėmb njė pėrmendore
Ku fjala na mėrr pėr dore,
Na end shpateve
Pėr tė parė se, fjala e bukur,
Ku fshihet, ku ėshtė e futur?
Ku vajti poeti Azem dhe e gjeti,
Ku e mori, e ēojė akoma mė lart,
Pėr kalanė e tė bukurit art?

Njė mal ul kryet, kur na sheh pranė,
Na flet si plak i moēėm,
I ulur nė sofėr, nė muranė:

“Azemi i vogėl
Mė hipte shpesh mbi supe,
Sepse nė shpatullat e mia mbjellė,
Folenė kishte njė shqiponjė nė shpellė...
Azemi nuk kėrkonte kosheret,
Ku bletėt zukasin me poteret,
Dhe pse brėnda ato kanė mjalt’,
Por ai mė hipte mbi supe, ngjitej lart...

Kėrkonte folenė e Shqiponjės,
Qė prej hapave tė tij dhe jehonės,
Mėrrte fluturimet mbi malet,
Dhe Azemi i fliste qė tė ndalet...

Dhe mbetej me fytyrė nga qielli,
Deri sa nė horizont perėndonte dielli,
Kthehej nė shtėpi i mėrzitur,
Pse, dhe me lart akoma nuk ishte ngjitur...
Ndonse shpend i ri, lart, shumė lart,
Kėrkonte tė ngrinte ēerdhen nė art...

Priste, priste tė kthehej Shqiponja nė fole,
Mbi krahė qiejsh nėpėr re,
Por kurrė e plagosur dhe nėn fre...
Dhe Azemit i vinte mirė:
“Fjala ėshtė zog i lirė”.*

Linte nė folezė vargje, poezi si vezė,
Dhe ikte,
Zbriste rrugės pėr nė Pejė,
Pėr artin e bukur, nė tjetėr betejė...

Vargjet zogj tė vegjėl,
Shqiponja i mbulonte natėn me krah,
U jepte ėndėrra pėr fluturime tė mėdha...

Azemi ēdo ditė nė supe mė ngjitej,
Herė gervishtej dhe herė vritej,
Me Shqiponjėn, vargju rritej – rritej...

Vargjet nė poezi e prozė tė gjatė,
Me zogjtė e shqiponjės,
Morėn krahėt, fluturimet e jehonės...
Pushtuan qiejt, malet, luginat,
U pėrplasėn me vetėtimat,
Morėn prej tyre dritėn,
Dhe mė lart si flakė Olimpi e ngjitėn,
Me forcėn e Zeusit,
Pėr tė pėrballuar dhunėn e pushtuesit...

Njė ditė Shqiponja mė nuk u kthye, 
Nė qiell sytė e saj lanė dy yje,
Ishin ditėt kur pushtuesi u thye...

Por shqiponja nuk kishte vdekur,
Dhe pse gjithė jetėn ishte e pėrndjekur,
Nė fole kishte lėnė dhjetra, 
Mijra krahė me vargje dhe fletė,
Qė pushtonin ēdo ditė retė...

Keto ishin Shqiponjat e Azemit,
Qė ngritėn fole mbi supin tim,
Dhe u ngritėn ēdo ditė nė fluturim...
Shikonte Luginėn e thellė tė Rugovės,
Ku kalonin karvanet ngarkuar tė Kosovės...

Ato karvane Shqiponja nė vargje,
Qė fluturonin nė kresha dhe pragje,
Kėrkonin, fluturonin pėr liri dhe paqe...
Dhe ngjalli shpirtin Shqiponjė,
Qė mbi supin tim ngrohu dhe rriti,
Me vėshtrimin, forcėn e njė zog Petriti...
Por qė Azemi,
Mė larg se foleja ku e gjeti e ngriti...

Nė ēast, oshėtimė, erė,
Qielli pėrmbi ne nis tė bjerė,
Nata zbret, mbi malet e pemėt tė flerė...

Shkėmbi uli lehtė supet,
Me kokėn lart fillojė qė tė lutet...
Na flet:
-Shikoni lart nė ato re,
Ja...ja...ja...atjeeeeeeeeeeeeeeee...atjeeeeeeeeeeeeeeeeee
Azemi Shqiponjė
Po kthehet nė foleeeeeeeeeeeeeeee...
**********************************

Fjalėt me shenjen e lules...janė disa nga veprat e Azem Shkrelit.

Nga Pilo Zyba




Komentet



This item is closed, it's not possible to add new comments to it or to vote on it