Kritika Letërsi

Prozë e Poezi

Dhimbje e bukur - Tregim nga Valter Dauti


Pa e kuptuar ishte kthyer nė njė njeri tė zakonshėm dhe e zakonshmja, jo rrallė, ėshtė e mėrzitshme.Tutje, bulevardi qendror i qytetit gjallonte si njė planariat hemofrodit qė e gjente shumimin dhe kėnaqėsinė te vetvetja. Atje tutje,nė atė lloj barku qė dukej sikur rrėshqiste mbi qerpikė, ishte zhdukur edhe Lisa. Kishte rendur, duke e kthyer kokėn sėrish disa here, me njė vezullim ēapkėnor nė sytė e kaltėr dhe pastaj s’kishte qenė mė.

Ngriti kokėn nga monumenti’’Toka jonė’’dhe iu duk se dėgjoi sėrish zėrin e vet:’’Melisa,mos mė mėrzit me mistrecllėqe…’’Iu bė se dėgjoi mėrmėrimėn e huaj tė vetvetes qė buronte diku sė thelli.Krijesa prej bronzi qė bashkonte luftėn me punėn,lumturinė pėr tė ardhmen me urrejtjen e sė shkuarės ,kishte ruajtur nė madhėsinė e vet tė ftohtė mėrmėrimėn e tij lutėse dhe heshtte, aty sipėr tij si pėr t’i treguar pėrmasat e sė pazakontės…’’Melisa,mund tė mos marrosesh pas njė manekini,tė lutem !’’ Iu bė se sėrish dėgjoi pėrqeshjen e huaj tė zėrit tė vet qė trazohej nė rrokopujėn e zbraztė tė masės kabį tė bronzit.Iu bė se ishte gllabėruar edhe vetė nga barku i bulevardit krimb,se ishte njė qerpik ndihmės zvarritės ,njė bashkim i gametėve mashkullorė dhe femėrorė…

-Tė lutem,largoju prej tij dhe mos pėshty mė mbi dashurinė .

-Ē’po thuaaa ? Unė jam me barrė.Mė fal,shtatzanė,sipas fjalorit tėnd.Ai ėshtė artist.Ėshtė i bukur,mė dashuron marrėzisht,ėshtė nė gjendje tė pėrmbysė botėn pėr mua.Ka njė hale me lekė.Mė fal,njė tualet me lekė,sipas fjalorit tėnd…

Melisa pėrkundej lehtė mbi njėrėn kėmbė dhe qeshte e lumturuar.Ishte pikėrisht po ai portret qė pati mishėruar vetė ai nė netėt pa gjumė, mbi telajon e porositur enkas qė pėrtej kontinentit.Me telajon dhe bojėrat e shkėlqyeshme qė Melisa tė kishte gjithė dritėn e botės nė atė portret,por ajo ishte zhdukur tutje nė barkun qerpikor tė qytetit, duke kėrcyer herė mbi njė kėmbė e herė mbi tjetrėn si kangur i lumtur. ‘’Melisaa !’’-thirri i dėshpėruar. Meee lisaaaa !-shungėlloi barku i monumentit pėrkrah. Ha,ha ,ha, me lisa ! Vėrtet me lisa.Vajza kishte nė fytyrė ca qime tė trasha qė kur i shkulte e turpėruar nė pasqyrėn e tualetit lėshonte klithma kėnaqėsie si tė shkulte trungje lisash.Dukeshin si penela kokėngjyrosur me tė bardhė.Si penelat e portretit tė Melisės.Si lisa tė shkulur nė njė hapėsirė tė rrafshtė, qė mė pas, mbetej me ca gropėza tė vogla qė do tė ēelnin sėrish produktin e shkulur.Por, ē’po bėnte kėshtu ?Po hakmerrej ? Po villte helmin qė kishte grumbulluar nė ēast ? Fundja,mirė po bėnte. A nuk pėshtyjmė kur nė gojė ndiejmė diēka tė hidhur ?A nuk shkojmė me nxitim nė tualet,kur kemi dhimbje tė rėnda barku? A nuk do tė lindtte Melisa qė kishte mbetur shtatzanė me Bomin,siē i thėrrisnin atij kokėrruarit ? Melisa do tė kishte mbetur shtatzanė nė plazh,me siguri…

…kishin ikur tė dy nė jug.Njė muaj.Muaj mjalti.Njė i afėrmi i vet i pati dhėnė Mirit njė dhomė falas.Buzė detit,me pamje nga njė pyll vockėl i cili ngjasonte si sy i blertė qė kishte humbur aty rastėsisht. Lisa ishte si shpirt. Lisa me shpirtin e saj praktik bėri qė java e parė tė zgjaste sa ē’zgjat njė ėndėrr.Pastaj erdhi edhe njė ēift tjetėr pėrballė dhomės sė tyre.Njė vajzė dhe njė djalė kokėrruar, siē ishte moda.Njė aromė e kėndshme puroje mbushi gjithė vilėn qė nė ēastin e ardhjes.Lisa pinte cigaren dhe u marros.O Zot ! Ishte puro havane ! Qė kur s’kishte pirė njė tė tillė!Qė nė vit tė pestė tė ekonomikut, kur kishte mbetur shtatzanė me njė pedagog minoritar qė jepte matematikė.Dėshtimi i fėmijės i sillte hera-herės njė vorbull zjarrmie nė fytyrė,por rrallė e mė rrallė.Ishte vetėm njėzet e tre vjeēe dhe koha do t’ia trette atė lloj turbullire,simptomė ėmėsie.Por s’kishte ndodhur kėshtu.Lisa dhe Bomi ishin bėrė mė shumė se miq.Plazhin e bėnin tė katėr bashkė.Bomi,nė tė vėrtetė e kishte emrin Bajram,muskuloz dhe i prerė si me shpatėn e Skėnderbeut, iu afrua shpejt.Disa herė e ngrinte Lisėn mbi kokė dhe e kridhte nė ujin e kaltėr si sardele.Ajo klithte nga kėnaqėsia.Miriiii,Miriiii,sa qejf- ofshante dhe vėshtronte pa kurrfarė ndjesie atė krijesėn tjetėr qė quhej Franēeska.Po ta shtrydhje Franēeskėn i dilnin vetėm lotė.Ashtu siē po tė shtrydhje Mirin dhe dilte vetėm inat.Derisa njė mėngjes,Miri u zgjua nga dėnesat e saj.Kishte hyrė nė dhomėn e tij dhe e tulatur nė cep tė krevatit dėneste.Ishte zgjuar i ēuditur nga ato dėnesa dhe kishte vėnė re se Melisa nuk ishte pranė tij.I turbulluar, pat pėshpėrtur drej Franēeskės:

-Ē’ka ndodhur ?

Franēeska ishte shkrirė nė tė qarė dhimbjeje.

-Ajo ėshtė nė dhomėn time.Mė nxorėn jashtė.Pinė hashash sa u ngopėn dhe mė pėrzunė.Ikė!-mė thanė.Dil njė xhiro nga dhoma tjetėr dhe pushoje atė derrin qė gėrrhet.

-Melisa ėshtė nė dhomėn tėnde ?

-Po-tha ajo me inat,si tė ishte ai fajtori.

Ai hapi derėn e dhomės pėrballė ngadalė me ndjesinė e njė gjuetari qė kėrkon ta kapė prenė tė papėrgatitur,por s’kishte qenė nevoja.Tė dy trupat e tyre gjendeshin tė shtrirė lakuriq mbi krevat dhe frymonin qetė.Instiktivisht rrotulloi sytė mbi mobiljet e dhomės pėr tė gjetur ndonjė send tė fortė.S’kishte asgjė tė tillė,pėrveē syve tė qelqtė tė Franēeskės qė shponin me urrejtje flirtin.Dhoma ishte ngopur me njė aromė qė tė trazonte ndjesinė e vjelljes…

Kishin ikur tė shkalafitur. Me njėrin sy tė nxirė nga grushti i Bomit.Pa folur fare,si dy krijesa nga planetė tė ndryshėm,kishin mbėrritur nė qytetin e tyre,pėr tė lėnė pas diēka tė ndyrė jo njerėzore.Dhe qė atė ditė,Melisa i shmangej duke gugurisur me zė tė lartė mes shoqeve qė ktheheshin sė bashku nga pėrfundimi i orarit zyrtar.

Por atė pasdite,ai e kishte vendosur.Do tė merrte ēmimin e parė nė pikturė.Kėtė ia patėn konfirmuar tė pestė anėtarėt e jurisė.Tė entuziazmuar ata e patėn uruar.’’Ke krijuar njė mrekulli,ishte shprehur njėri prej tyre.Njė mrekulli qė e kam zili.Seē ka brenda ky portreti yt.Njė dhimbje tė bukur,njė si dhimbje qė buzėqesh ēiltėr, teksa i rrjedhin lotė tė kristaltė…’’

Miri pati vėshtruar edhe njėherė portretin.Aty dritėzonte Melisa.Aty,Melisa flakte tej konkurentet e bukurisė qė e vėshtronin dhe iknin nxituar drejt daljes,me inatin e mosqėnėsisė sė tyre nė atė kompozim ngjyrash.Po,ajo pati ikur sėrish.Duke u rrotulluar kėndshėm mbi njėrėn kėmbė, kishte humbur nė barkun hemofrodit tė bulevardit kryesor.Nė krah,monumenti i bronztė dukej sikur shungėllonte ende mbytur:’’..me barrė…njė tualet me lekė…’’

Miri vėshtroi sėrish monumentin.Kaltėronte aty kushedi qėkur, i pėshtyrė nga rrebeshet e kohės qė ia kishin venitur tėrėsisht shkėlqimin.Madhėshtia e tij seē kishte njė dhimbje tė bukur.Eh,dhimbje e bukur!-pėshpėriti ai dhe u nis edhe vetė drejt barkut luspor tė bulevardit qė gjallonte si njė planariat hemofrodit.

Nga Valter Dauti




Komentet



This item is closed, it's not possible to add new comments to it or to vote on it