Kritika Letërsi

Prozë e Poezi

Adem Zaplluzha: Njė copė guri mes dy kohėve

Cikėl me poezi

Njė copė guri mes dy kohėve


Ne pėrherė flinim me sy tė hapur:
Atė kohė u pėrngjanim lepujve.
Pas ēdo shkurre si fatamorganė,
Shfaqej pėr ne kryedjalli i mallkuar i shekujve.

Nėpėr skutat mė tė largėta

Adem Zaplluzha
Tė rrugėve qivur,
gurė.

Jeta na u bė ferr e pėrtej ferrit.
Ēdo mėngjes lexonim nėpėr shtylla
Pėr vetėvrasjet e drurėve,
Kurse degėt lėngonin pa gjethe e kėrcyllė.

Ishim si njė gur i pėrgjysmuar
Nė mes tė dy kohėrave:
Tė vdekjeve dhe atyre tė lindjeve.
Ngado qė e kthenim kokėn, thyheshim,
Por pas njė ēasti, marshonim prapė mes bindjeve.


VETĖM EDHE DY HAPA

Jetojmė nė njė kohė
Tė shthurur,
Ku nė ēdo hap po na torturojnė
Zėrat e plumbta tė gazetave.

Pėrpos kronikave tė zeza
Dhe lakuriqėsisė,
Asgjė tjetėr nuk sheh
Syri i verbėr i njerėzisė.

Nėpėr rrugė gra tė pėrdala
Dashuruar me marihuanė,
Parakalojnė tė kėrrusura.
Apokaliptike pamja mė ngjan.

Skutave tė braktisura
Nata sterrė si morthi i zi
Shkel mbi shiringat e vdekur.
Tė vdekura dhe ēezmat nė kėtė qytet qeli.

Vetėm edhe dy hapa kanė mbetur
Deri te portat e Ferrit, o njeri!
Vetėm edhe dy hapa
Deri te dalja ose hyrja nė pėrjetėsi.


KĖTO FIJE TĖ FISHKURA BARI

Jam lodhur tej mase
Prej kėtyre qeshjeve ironike.
Pėr asgjė sonte s’kam nevojė,
Veē pėr frymėmarrjen e gjetheve, mike.

Kėto fije tė fishkura bari
Po mė duken si gjilpėra shiringash.
Gjethet tė etura pėr halucinacione
Janė shkundur herėt sivjet nga njė kohė shtrigash.

Ende jemi nė muajin mars,
Kurse dimri posa ka nisur tė ikė.
Luleborat i kanė shtrirė duart
Nė disa hapėsira humbella, vėrtet pa dritė.

Njė vrizėm e hollė shiu si me dara
Mundohet t’i shtrydhė mjegullat e maleve.
Qenkan ēmendur dhe erėrat sivjet,
Pas bjeshkėve derdhen lumenjtė prej fjalėve.


JASHTĖ MUREVE NJĖ TJETĖR THĖLLI

Nė dhomėn e zbrazėt tė vetmisė,
Thėllimin se zinin muret.
Nėpėr lagėshtinė e padukshme
Po ngjiten nė heshtje
Llojet e tė gjitha kandrave.

Jastėku prej puplash kėndesi
Nė grevė urie.
Dritaret me xhama tė pista
Shtrin duart pėrtej rrugės dhe prekin
Krahė tė tendosura fluturash tė brishta.

Nėpėr rrugicat e qytetit
Kalojnė ushtarė dezertorė.
Kuajt pa dizgjin pėr herė tė parė
Vrapojnė mėhallėve, tė shthurur,
Si tė dalė nga mendja, kuturu janė turrur.

Nėpėr faltoret e tė gjitha feve
Dhe besimeve,
Njerėzit i luten po tė njėjtit Zot,
Secili nė mėnyrėn e vet
Dhe i kėndon psalmet tani sa pėr tė kėnduar.

Sėrish hymė nė njė tjetėr dhomė tė zbrazėt,
Ku lodrojnė dhe fshehin kokat e thinjura
Kandrat e tė gjitha llojeve.
Jashtė mureve njė tjetėr thėllim,
Si bishė e lidhur nė zinxhir ulėrin.


KUR NA TRISHTON ERA

Kur na trishton era,
Ndjejmė se nėpėr damar qarkullon gjaku.
Kjo ndjesi nuk vjen nga frika,
Por nga diēka tjetėr, nga enigma.

Kur bie vrizma e parė e shiut,
Njeriu pa vetėdije prek ullukėt
Dhe dėgjon njė zė tė shthurur mbi ēati,
Zėrin e metaltė tė kėndesit qė i thėrret ditės.

Po i njėjti shi troket nėpėr xhama
Dhe ne i nxjerrim duart jashtė, pa gabuar,
Jo pėr tė pėrshėndetur kalimtarėt e rastit,
Po qė gishtat me shpirtin e erės t’i kemi sprovuar.

Oxhaqet mezi qėndrojnė nė kėmbė.
Lėkundja e kulmeve krejt papritur,
Na kujton karvanėt e deveve
Duke shkelur mbi dunat e rėrės sė zhuritur.

Sa herė qė na trishton era e shthurur,
Duart tona lėvizin si degė tė errėsirės.
Ecin rrugėve asnjanėse, ecin pėr tė zėnė
Ēastin e duhur tė etjes sė shkretėtirės.

Nga Adem Zaplluzha




Komentet



This item is closed, it's not possible to add new comments to it or to vote on it