Selman Meziu: Njė grusht humues pylli

Dimri sa kishte puthur tokėn e bimėsinė shkurrore e drunore. Peisazhi i thyer malor dukesh i pėrgjumur. Shpurpurisi me dorėn e djatht gjethet, copėzat e degėzave, bisqe, pjesėza lėvoresh dhe posht tyre mori humuesin me plehun e pyllit. Ēuditėrisht dora i ndjeu sadopak ngrohtėsi. Kush vallė prodhon kėtė energji? Dukuritė biokimike. Pėrkujdesjet e nanės natyrė pėr bimėt kafshėt mikro gjallesat. Ndodhesh ndėr Kisa, aty mu pranė burimeve tė Kirit e vendlindjes. Nga aty vėshtroi pėrmalluėm nė shpatet e Bigės, Ndėrkjores dhe Qafėn sė Beshkasit. Pasi e hodhi brenda nė njė qese humuesin e futi nė ēantėn e kompiuterit, gazetave, librave, blloqeve, fletrave tė shėnimeve, lapsave e stilolapsave.

Pėrfytyronet shenjat e gėrmadhave, tė gurėve, copėzave tė mureve tė qytezės sė Kirit, sėbashku me shenjat e gėrmadhave tė Kalas sė Kaurrit, me shpatet mbushur me bimėsi, shkoze, frashėri, qarri, panje, lajthie, mėlleze e nė veēanti drurėt shekullor tė gėshtenjave qė tani dukeshin skeletet formė ndryshme tė tyre por tė gjalla, nė pushim vegjetativ.

Sa stinė e vite ishin ndėrruar e kaluar me gjurmė tė shumta nė kėto malėsi me njerėz bujar, kresnnik e tė zgjuar, pikėrisht ku Gjon Fierza kishte lindur e kaluar fėmijėrine me plotė andralla e fasha shtatėngjyrshe ylberike nė luginat e pėrrenjėve tė shumtė. I kujtohesh gjithėēka, gjurėt e vegjėl coptuar nga ngricat e vapa, nga rėnia e lirė kėtyre rrėpirave marramendėse. Rishfaqen ujėshumtėt pėrrenj dhe sykaltrat burime me vėrshimet pranvore, tė pėrqafuar amėrisht majėmaleve thepe thepe e gėrxhe gerxhe tė shpateve e kodrinave me pėrthyerje vertikale e tė lakuara te Pultit e Planit tė Dukagjinit. Tani i pėrshkonte kėto vise tė vendlindjes me valė malli e mallėngjimi, larg moshės djaloshare e rinore por ama me syrin e mėndjes tė njė studiuesi, tė njė kujdestari pylli qė din tė zbuloi tė fshehtat e tija nė qeliza e embrione, duke i fiksuar e pasqyruar pėr vete, bashkėfshatarėt, kolegėt pylldashės, biologėt dhe arkitektėt peisazhist.

20170605-gjon_fer.jpg
Gjon Fierza*
Disa herė i kishte fluturuar mendja, por edhe shkelur pjesė tė Luginės sė Kirit, arkitekturėn e saj tė gjelbėrt me maje malesh shkėmbore nė gri, me riqebullin, dhelprėn, ujkun, nusen e lalės me shqiponjat qė hera herės dilnin nga masivet shkėmbore e fluturonin nė hapsirat e gjelbėrta e tė lulėzuara nga nana natyrė, mrekullueshėm e me plotė dashamirėsi. Prandaj inxhinieri bir i kėtyre trevava nuk mund t’i harronte, t’i braktiste, por, pėrkundrazi ndihej i privilegjuar kur i kujtonte pėrmallueshėm e me dashuri hynjuesi.
Por inxhinier Gjoni kishte shėtitur shumė, sigurisht duke punuar kėrkuar, transformuar natyrėn por edhe pasqyruar atė me mėnyra tė ndryshme. Qė nė rininė e hershme tė shkollės sė mesme pyjore, nė peisazhet me pishnaja tė Razmės ku thithi e ndjeu kėnaqsinė, profumin e pishave pėrherė gjelbėrta, hijerandė e tė vendosura si me dorė, shpateve tė pjerrta e luginave tė Razmės piktoreske. Aroma e halave, e rrėshirės, e boēave qė i shkelte me kam apo i shikonte tė varura nė degė. Ai ndiente ajrin e freskėt qė i pastronte mushkritė e nuk kishte se si qė dalė ngadal t’i krijohej dashuria pėr pyllin. Dhe nė vazhdimėsinė e kandshme tė rinisė shkollore, me bashkenxanėsit, krahas tė mesuarit e teorive tė shkencave tė pyllit, arriti nė praktikat mėsimore nė peisazhet e gėshtenjave tė Reēit tė Shkodrės, nė luginat e mrekullueshme tė Vermoshit, nė pishnajat e reja masive shumta, bukuri dhuruese e thellėsisht emocionuese pėr nga bukuria gjelberuese e pėrthyjet rilevore tė Kaēinarit tė Mirditės.

Pse jo nė bregun e detit Jon, atje ku natyra skaliti pishėn flamur. Me mjeshtri forcė erėrash dhe njėkohesisht me zhvillim vegjetativ tė bujshėm duke iu nėnshtruar luftės tė forcave tė tė kundėrtave. Aty ku deti dhe mali pėrqafohen, e gjelbėrta dhe e kaltra e thellė krijojnė njė realitet fantastik admirues e kėnaqėsi hiperbolike. Diku pranė qytetit tė Himarės Kirilejsėt (banor nga Kiri i Pultit) luftuan me trimėri divash e heronjsh me shpirt tė paepur malsorėsh, hordhitė turke, nė kėto anė, nė shekullin e pesėmbėdhjetė me nipin e Kastriotit tė Madh. Historirat e luftrave bashkojn kombin, hyjnizojn heronjt, ndėrsa natyra bashkėbisedon, ushqen gjallesat e zbukuron jetėn njerezore me mirėsi, nė paqe, harmoni, zhvillim tė pandalshėm e gjithėhershėm.

Me energji djaloshare inxhinier Fierza do tė dashuroi e gėrmoi nė tė fshehtat e profesionit tė pylltarit. Ai do tė mesoi nga shkenca nė auditoret e natyrės, tė pyjeve tė Voskopojės, tė Shelegurit tė Ersekės, tė parqeve kombėtare tė Thethit tė perlės sė bukturive tė alpeve shqiptare, pranė vendlindjes, tė pishnajave shtatlarta tė parqeve tė Velipojės, Divjakės, tė ishullit Lezhe, tė Bredhit tė Hotovės, e deri nė arkitekturėn e gjelbėrt tė maleve gjysėm tė xhveshura tė Zagorise malore tė Gjirokastrės. Kujdestari i pyllit, ka aftėsinė tė deprtoi nė botėn e brendshme, nė ēdo qelizė tė jetės sė tyre, duke zbuluar jetėn mondane dhe kolektive tė drureve shkurreve, bimėsisė barishtore, kafshėve, shpendėve e mijėra gjallesave nė shtresėn biologjike tė pyllit nė pentagramat e arkitekturės peisazhistike ngjyrė shumtė nė Shqipėri Kosovė etj.

Nga kjo njohje, nga kėto kėrkime e gjurmime pylltari Fierza mori forcėn energjinė, frymėzimin pėr tė projektuar, nė fushėn e silvoteknikės e silvobiologjisė, pra, si t’i shfrytezojm ato burime tė mirash vegjetale, burime energjie tė dobishme pėr njerėzit me qėllim qė tė vihen nė sherbim dobiprurės e tė jetesės tė popullsive lokale e kombėtare, por edhe si tė kujdesemi, t’i ruajm, t’i shtojm, tė organizohemi pėr mirėadministrim nė harmoni e mirėkuptim tė dyshes njeri - natyrė. E kėto ai nė dhjetevjeēarėt e njė veprimtari tė palodhur, plotė zjarmi krijuese, papėrtueshmėrie nė pylltarine shqiptare e realizoi me pasionin e tijė tė fotografit, tė tė shprehurit me artikuj, libra, udhezues, projekte gjithė disiplinėshe pylltarie etj. Bota e gjelbėrt u plazmuan njėsh me mishin, gjakun, forcėn e pashtershme mendore e fizike, enregjitė qė i shpėrthyen nė ēdo moment, kurdoherė nė shėrbim tė profesorėve, pedagogėve, mėsuesėve, tė pylltarėve qė bashkebiseduan e punuan pareshtur nė sherbim tė jetės sė pyjeve. Duke i konsideruar e vlerėsuar si organizma tė gjalla nė tė gjitha kohėrat dobiprurėse pėr njeriun si ushqim, shėrim, argėtim, frymėzim, ēlodhje, burime punėrash e peisazhe sportive.

Zgjuasia e pylltar Gjonit asht pjellore, krijuese, nė veprim e gjallėri tė pėrhershme krijimi, origjinaliteti, ndaj njė ditė shkurti bleu njė lule me prejardhje nga vendjetesa e pishnajave, nga nėnpylli i tyre qė quhet grathateli. Ajo sapo kishte ēelur. Pregatiti njė pako tė thjeshtė me humuesin e tijė dhe lulen e sapo ēelur. Pasi udhėtoi deri nė njė farė vendi me biēikletė mori autobuzin e linjės. Hyri nė lagjen ku e kishte shtėpinė profesori. Sa mė shumė i afrohesh portės, pėshtyma i thahesh. Kėmbėt i dridheshin. Por edhe buzėt filluan ti lėviznin. Ēfarė po mė ndodh vallė kėshtu? – thirrte njė za i brendshėm. Trokiti me gishtin e djathtė tė krrusur, me lehtėsi. Dera u hap. Gruaja e profesorit e pėrshėndeti. Ai e vėshtroi me qepallat e ulura, e fytyrėngrysur. U pėrshėndetėn. Hynė nė dhomėn ku ishte profesori. Ai ishte nė shtrat. Nuk fliste. Lėvizi pak sytė sa pėr tė shikuar ish studentin e tijė. Gjonit dy pika lot i rrėshqitėn nė fytyrė. Nuk kishte se si me i ndalue. Profesori i tijė ishte shumė i sėmur. Ai qė e kishte mėkuar me ABC e profesionit. Ai qė e kishte dashur aq shumė pėr inteligjencėn, thjeshtėsinė e edukatėn. Ai profesori qė kulturėn e kishte marrė nga univesiteti i dibrės ai Bujqėsor dhe auditoret e pylltarisė, anembanė vendit. Ai qė nuk kishte lanun shkurre, dru, park pyll pa shkelur me dashuri e duke shkruar e dhanun udhėzime teknike pėr tu shtuar vetė, e mbrojtur tokėn nga’’ēakejt,, keqėbėrės njeri dhe klimatologjik.

Pranė shtratit gruaja dhe djali Iliri. Gjoni hapi pakon me delikatesė, por, dhe ndroteje. Nxori qesen me humues pylli. Saksinė me lulen e grathatelit, me ngyrat roze e tė kuqe, ku vezullonin pikėza uji nė petlat e shumta, dhe filizat. Mori vazon me lulen, e hoqi dhe e vendosi nė njė prej argjile tė zbukuruar me gajtan relievesh. Profesori e shikonte. Sakaq ai u ēua nejtun dhe vetėm shikonte me dėshirė, admirim, habi, ndėrsa vrulli i pasionit vullkanizonte brėnda qėnies sė tijė tė lodhur e drobitur nga sėmundja. Pasi e sistemoi, mori njė gotė ujė dhe e ujiti. Humuesi ky material i shkrifėt sikur i dha hov tė ri lules, pamjes sė bimės zbukuruese. Profesorit iu duk buzeqeshja nė sy, fytyrė e lėvizjen e buzėva paksa tė thara. Po ai nuk lotonte. Jo nuk ndjente dhimbje tani. Natyra qė i afroi pranė shtratit kujdestari i pyllit i dha forca. I zbuloi energji tė brendshme. Te fshehura fatmirėsisht ende brenda tijė. Ai shrini dy duart dhe i bani me shenjė Gjonit ti afronte vazon me grathatelin e lulėzuar. E mori me dy duart e bardhėsuara, i afroi buzėt e tija dhe puthi lulelesat. E afroi pranė gjoksit dhe e shtėrngoi. Dukesh sikur kėto dy trupa tė gjall po shkėmbenin energji. Energji tė dashuruarish. Energji mbi jetese. Sigurisht qė energji gjallesash! Ēaste emocionuese! Ēaste dhimbshurie por edhe shprese! Tė gjithė pėr rreth tijė mbeten tė shtamgur. Ēfarė po ndodh vallė me profesorin shendet lig prej njė muaji?

E thjesht u shpreh Gjoni. Kėto mrekulli i ban natyra. Kėto mrekulli tė palnatcioneve natyrale me grathatel, poshtė pishnajave shtatėlarta pėrherė gjelbėrtatė tė Munellės, Lurės, Ballabanovės, Voskopojės, Kaēinarit i japin impulse energjie. I rrezatojnė forcė. I japin krahė dashurisė pėr jetė. I japin shtytje jetės sė pylltarit, duke ecur, shėtitur, kėrkuar, punuar, vėzhguar pranė obeliskave tė gjelbėrt, cicėrimave melodioze te zogjėve, ajrit tė pastėr e erėshumt tė katėzimeve tė biomasės sė pyjeve, freskinė e tokės e butėsine e humuesit strehė gjallesash, fermentuesish e burim energjie mbuluar me fėrshfėrimėn e gjethetheve pa funksione fiziologjike. Eh njė jetė me pyllin lulet e nėnpyllit te bėjne tė fluturosh!

Pas disa ditėsh profesori u ēua nė kėmbė duke ecur. Ai filloi gjithashtu tė flasė e pėrshpėrisė ABC e natyrės. Kjo gjė i gėzoi miqtė, dashamirėt pse jo edhe kujdestarėt e pyllit. Ndėrkohė inxhinie Gjonit i erdhėn nė kujtesė vargjet e njė poezie tė tijė shkruar disa dhjetėvjeēar mė pare:

Nė pranverė i shtrirė nė njė lėndinė,
Njė ujevarė alpine kundruall,
Mos vallė edhe shoqėria jonė,

Me ujin e saj duhet krahasuar? E vėrtet ujit, humuesi, ajri, ndriēimi diellor, janė elemntėt e krijimit tė gjallesave, janė djepi ku pėrkundet e lind jeta. Ndėrsa shoqeria civile dhe kujdestarėt e pyllit duhet tė jetojnė e veprojn nė unitet veprimi me kėto element. Ashtu si inxhinier Gjon Fierza i ėshtė pėrkushtuar, jetuar, ushqyer, krijuar e shėrbyer pyllit e natyrės pėr disa dhjetėvjeēar, prandaj ai asht krenar nė festimin e gjashtėdhjetė vjetorit tė lindjes.

*Bashkeshkollari e bashkepylltari i S. Meziut



05/06/2017 - 08:02:51 | Komente: 0 | Shikuar: 1036 |  |  | Lart
« Para | Tjetra »


This item is closed, it's not possible to add new comments to it or to vote on it