Sali Leka: Kur do institucionalizohet demaskimi i krimit komunist

Mė nė fund, falė vullnetit tė Kryeministrit tė Republikės sė Shqipėrisė, z. Edi Rama u mundėsua krijimi i Autoritetit pėr Hapjen e Dosjeve tė Sigurimit tė regjimit komunist, qė ėshtė njė institucion legjitim pėr njė verfikim tė plotė tė krim ndėshkimit mė tė egėr nė Evropė, nė mesin dhe gjer afėr fundit tė shek XX.
20170606-sali.jpg
Sali Leka, shkrimtar
Formimi dhe funksionimi i Autoritetit pėr hapjen e dosjeve tė sigurimit tė regjimit komunist, 46 vjet me krime politike dhe masakra tė llahtarshme tragjike, ėshtė vlerė e shoqėrisė sė hapur shqiptare, qė kėrkon me ēdo kusht ta lėrė pas tė kaluarėn diktatoriale..
Ky Autoritet qė unė e quaj dikasteri i dobishėm pėr jetėn e popullit shqiptar, duhej formuar nė vitet 1993-1996, por nuk e formuan ata qė mbahen dhe kapėrdisen si djathtistė demokratė antikomunistė, por nė fakt ishin dhe janė spekullantė tė pa cipė intrigantė zuzaristė, megalomanė dhe sharlatanė narcizistė tė zgėrdhecur tė neveritur.
Nė mungesė tė kėtij Autoriteti dhe dikasterit publik, pėrsona mėkatarė, hipokritė maskarenj kanė 20 vjet qė botojnė nėpėr faqet e gazetave gėnjeshtra skandaloze dhe gėlbocka tė pista, se dosjet e sigurimit janė zhdukur, eleminuar.
Kurse unė e theksoj dhe do ta theksoj pa hezitim, se dosjet nuk janė zhdukur, por ata qė kanė bėrė mėkate dhe krime mizoriste, duan me justifikuar se dosjet e sigurimit janė eleminuar. Sepse ata qė i kanė bėrė krimet dhe masakrat makabre aq sa ishin maskarenj mizoristė ishin dhe megalomanė sharlatanė dhe masakrat i kanė bėrė hapur pa dorashka, pa maska, se mendja e tyre e molepsur shkulmonte pėr komunizmin madhėshtorė qė nuk mund tu thyente nga askush. Komunizmi nuk mund t’u mposhtej, as nė shekullin 21-tė, as 22-tė.
Akoma edhe tani mėkatarėt mizoristė nuk e pranojnė se komunizmi ėshtė rrėzuar, dhe mbushin faqet e gazetave me gėnjeshtra dhe trillime skandaloze dhe me lavdėrime pompoze dhe glorafikime bombastike pėr Enver Hoxhėn, kryemizoristi vampirist i muzgut dhe skėterrit monstruozist.
Unė shkrimtari Sali Leka, demokrat humanist modernist i burgosur politik nga mizorizmi enverist, mė kanė arrestuar nė publik pėrpara syve tė 250 njerėzve. Mė kanė gjykuar tre gjyqtarė Liljana, Stavri dhe Mustafai.
Shkrimtarin e kulturuar modernist humanist i admiruar Fadil Paērami e kanė arrestuar pėrpara 450 njerėzve tė grumbulluar, tė detyruar me britma dhe ulurima lukuniste lehebiste pėr dėnim sa mė tė rėndė.
Po kėshtu edhe shkritmarėt Kujtim Spahivogli, Hasan Petrela, Kasem Trebeshina, Piro Kuqi edhe tė tjerė.
Por Autoriteti i hapjes sė dosjeve tė sigurimit duhet tė dijė qė ka 20 vjet qė redaksitė e gazetave dhe studiot televizive janė tė mbyllura pėr tė burgosurit e vėrtetė politik, demokratė tė betuar antimizoristė dhe janė hapur pėr tė burgosurit ordinerė qė kapeshin duke vjedhur delet e fermės dhe kecat e koperativės dhe llomotisin gėlbocka, se kemi vuajtur jemi pėrndjekur dhe torturuar nga policia, hetuesia dhe sigurimi komunist.
Akoma dhe tani redaksitė e gazetave dhe studiot televizive nderojnė me shumė pėrmallim dhe mallėngjim Nexhmije Hoxhėn shoqen e krimeve tė Enver mizorit. Nexhmije Hoxha kryetare e frontit antihumanist, antidemokratik dhe antimodernist i tmerrshėm, internoi, diskriminoi dhe persekutoi egėrsisht deri nė vdekje 7500 djem dhe burra, vajza dhe gra edhe shkrimtarėt Musine Kokalari, Fatbardha Spahiu, Dhora Leka dhe Janulla Rrapi nėna e poetit tė ri Renato Rrapi i torturuar tmerrėsisht edhe sot as flet, as shkruan si i vdekur i pa kallur nė varr.
Dosja e burgosjes sė poetit lirik erotik Renato Rrapi, nuk ėshtė zhdukur, por edhe po tė jetė zhdukur, tregon nėna e tij Janulla me Renaton jetim se babai Gori Rrapi kish vdekur.
Aq i pamėshirshėm ishte mizorizmi i muzgut dhe skėterrit enverist qė burgoste jetimin e pafajshėm, internonte vejushėm fisnike i rrėmbente djalin dhe ja mbyllte nė burgun e muzgut, pa dritė, pa diell, pa hėnė, pa yje.
Edhe sikur ta kenė eleminuar dosjen e poetit humanist Renato Rrapi, tregojnė tė njohurit e tij, dashamirėsit e tij, tregoj unė shkrimtari lirik, erotik dhe eposik Sali Leka, qė kur u burgos Renato Rrapi, kam shkruar dhe kėrkuar lirimin nga burgu tė Renato Rrapit. Kam shkruar dhe kėrkuar tė lirohen nga internimi Musine Kokalari, Fatbardha Spahiu, Dhora Leka, Drita Ēomo vajza e Maqo Ēomos dhe Liri Belishovės. Tė lirohen nga internimi dhe tu jepet e drejta e botimit shkrimtarėve Hasan Petrela, Kujtim Spahivogli, Dhimitėr Xhuvani, Izet Shehu, por tregimet e mia tė vėrteta me demaskime tė drejta pėr mizoristėt e pamėshirshėm dhe kėrkesat e dobishme nuk i botuan kurrsesi redaksitė e gazetave Bashkimi, Drita, Zėri dhe Revista Nėntori.
Kėto gazeta tė kohės sė mizorizmit enverist nuk funksionojnėnė kohėn e sotme, por veprojnė gazeta tė tjera akoma mė tė pista, mė tė ndyra dhe botojnė gėlbockat e Liljana Hoxhės me zgėrdhecka dhe kleēka skandaloze, sikur ka vuajtur dhe e kanė pėrsekutuar keqas nė kohėn e komunizmit.
Liljana Hoxha bashkėshortja e Sokolit, djali i dytė i Enverit. Liljana Hoxha ka shkruar: “Nga pėrndjekja e tmerrshme qė mė ka bėrė Nexhmije Hoxha dhe Ramiz Alia, u sėmura rėndė por Enveri vjehrri im i mirė i dashur mė dėrgoi nė Paris tė Francės pėr tu mjekuar dhe u shėrova, u shėndosha, se isha nė agoninė e vdekjes”.
Kėto fjalė tė shoqes Liljana janė gėnjeshtra dhe gėlbocka tė pista. E vėrteta qėndron ndyshe. Liljana e Sokol Hoxhės u rehatua nė Paris nga Enveri dhe Ramizi, pėr tė bėrė kavalishencė speciale nėpėr lokalet dhe hotelet komode lluksoze tė Parisit borgjez kapitalist bashkė me Mirjeta Shehun dhe Elena Kadarenė. Marjeta bashėkshortja e Bashkim Shehut shkrimtarucku i rėndomtė narcizist. Elena bashkėshortja e Ismail Kadaresė, shkrimtari i artit tė madh revolucionar marksist, por tani Kadare shkruan: “Arti i realizmit socialist i regjimit komunist ishte antinjerėzorė”.
Kurse unė shkruaj: Nėse arti i realizmit socialist ishte antinjerėzor, mizorist antimodernist e ka bėrė Kadare me shokėt e tij zgėrdheck, urithk zuzarist.
Unė mė shokėt e mi kemi bėrė art shembullor, lirik, erotik, dhe eposik modernist i shkėlqyer, I dobishėm pėr njerėzit, por mua dhe shokėt e mi na burgosėn, na torturuan egėrsisht ingranazhet antihumaniste tė mizorizmit tė tmerrshėm enverist, ramizist llahtarist.
Librat tona tė mrekullueshme poetike dhe prozatike i mbyllėn, i censuruan nuk i botuan. Libra me tregime tė vėrteta, me demaskime tė drejta, pėr keqbėrėsit, fajtorėt e qelbėzuar tė skremuar dhe vazhdojnė akoma me sajime dhe trillime tė rėndomta skandaloze.
Kam besimin se Autoriteti pėr hapjen e dosjeve tė sigurimit komunist nuk do tė zhytet nė llumin e kėtyre gėlbockave tė ndyra, por do tė ngrejė dhe do tė forcojė strukturėn dhe dikasterin publik, pėr zbulimin dhe demaskimin e tyre.
Kam besimin se ky Autoritet nuk do tė kacavirret pėr ibret nėpėr labirinthet dhe ingranazhet e Liljana Hoxhės e stėrvitur e instrukturuar pėr intrigcka, shpifje monstruoze dhe sajime skandaloze e maskuar mbas hipėrbolave dhe metaforave artistike.
Nė ato vite tė muzgut dhe skėterrit enverist tė sėmura ishin Musine Kokalari, Drita Ēoma, Fatbardha Spahiu, por vdiqėn nė internim pa u mjekuar. Vdiqėn me pėrsekutim tė egėr tė llahtarshėm bashkė me 2500 vajza dhe gra tė tjera fisnike tė pafajshme, pa bėrė as krim as mėkat. Nė internim, nė masakrėn makabėr vampiriste vdiqėn edhe shkrimtarėt Sejfulla Malėshova dhe Kujtim Spahivogli, dy intelektualė tė kulturuar dramaturgė tė talentuar modernist dhe demokratė humanistė tė pėrkushtuar.
Kam besimin se Autoriteti pėr hapjen e dosjeve tė sigurimit komunist nuk do tė ngeci nė kthetrat e rrjetave tė merimangave helmuese infektuese tė shkrimtaruckut munafikist mysibetist Bashkim Shehu qė ka botuar libra tė tėra me gėnjeshtra, me fallsifikime galopante, me trillime dhe shtrembėrime glorifikuhipėrbolike tė rėndomta, tė neveritura, tė besdisura, ofenduese, poshtėruese dhe diskriminuese tė pamėshirshme kundėr njerėzve fisnikė humanistė, demokratė tė betuar modernistė dhe antimizoristė tė admiruar, por tė burgosur, tė internuar, tė pėrndjekur tmerrėsisht nė ato vite dhe dekada nga vampirizmi vandalist i klikės monstruoziste enveriste ramiziste.
Fatmirėsisht sot nuk funksionon klika politike mizore uzurpatore enveriste ramiziste, por vepron klika mediatike televizive, negative regresive me gjashtė televizione, me gjashtė redaksi gazete dhe disinfomojnė popullin, shtrembėrojnė faktet konkrete dhe botojnė gėnjeshtra, sa mė shumė gėnjeshtra. Janė zhdukur dhe eleminuar dosjet e sigurimit komunist. Kėto gėnjeshtra tė rezilta, tė molepsura tė matufepsura kanė 22 vjet qė i kanė pėrsėritur 2200 herė me fraza dhe me fjalė gelbocka, por i zbukurojnė me sajime tė stisura metaforike artistike pompozike.
Kurse unė e kam obligim tė flas tė drejtėn, tė shkruaj tė vėrtetėn, pa u bėrė zbukurime dhe ilustrime artistike se e drejta, e vėrteta janė vetė dritė dhe diell plot shkėlqim dhe nuk u duhet zbukurimi artificial. Prandaj unė shkruaj: Dėgjoni dhe lexoni ju fajtorė, dhe mėkatarė zuzarė! Dosjet makabre tė sigurimit komunsit nuk janė zhdukur, as eleminuar. Nuk mund tė eleminohet dosja hetimore, dhe gjygjėsore e shkrimtarit Sali Leka me 5700 faqe format A4, me katėr akuza, me tre hetues, me tre gjyqtarė, me dy operativė tė sigurimit Ndue Gjoni, Ismail Rama.
As dosjet e shokėve tė mi Fadil Paērami, Todi Lubonja, Kujtim Spahivogli, Hasan Petrela, Selman Joca, Zenel Sulika, Ramazan Shkalla, shkrimtarė, intelektualė dhe specialistė tė aftėsuar, tė pėrkushtuar pėr zhvillimin, progresin dhe modernizimin e Shqipėrisė socialiste.
Dėgjoni o spekullantė, lexoni o intrigantė tė shtrembėruar, dhe juve manipulatorė dhe fallsifikatorė tė skremuar nuk janė zhdukur, as eleminuar dosjet e sigurimit tė 5 djemve dhe burrave tė fisit tė Lekajve tė burgosur padrejtėsisht politikisht Guti Leka, Hajdar Leka, Qamil Leka, dhe i biri Aliu 13 vjet i mbyllur nė Burrel dhe Spaē.
Edhe unė shkritmari Sali Leka nė shekullin 20 me 85 libra me poezi brilante tė mahnitshme dhe tregime tė mrekullueshme, tė dobishme por nuk i botuan se mė lindi Zoti nė shekullin e mizorizmit enverist. Por edhe shekulli i djemve dhe burrave, i vajzave dhe i grave fisnike demokrate tė betuara, kreshnike, humaniste dhe teuratiste moderniste, por qė u diskriminuan, u masakruan.
Ah sikur tė mė lindi Zoti tani nė shekullin 21. Kam besimin se Autoriteti pėr hapjen e dosjeve tė sigurimit komunist i pėrkushtuar pėr drejtėsi dhe demokraci nuk do tė molepset nga sharlatanėt, profanėt dhe megalomanėt skandalozė qė janė vetėshpallur kryetarė shoqatash fallco skurrik skrupsist tė pėrndjekur dhe president i unionit tė burgosurve tė komunizmit si Besim Ndregjoni, spekullanti dhe fallsifikatori gelbock, qė nuk ka e zgjedhur asnjė i burgosur politik i vėrtetė, as kryetarė, as president.
Zgėrdhecku Besim Ndregjoni nuk ka zhvilluar asnjė mbledhje publike kombėtare, me tė burgosurit politik demokratė antikomunistė tė vėrtetė tė betuar, intelektualė tė kulturuar, as me shkrimtarė tė talentuar, modernistw humanistw tė admiruar, as me specialistw tė aftėsuar me kontribut tė shquar, por tė burgosur, tė pėrsekutuar, nga mizorizmi i egėr, i tėrbuar.
Besim Ndregjoni nuk ėshtė takuar dhe as ka biseduar me asnjėrin me kėta martirė eposikė tė admiruar antimizoristė dhe antienveristė tė provuar, tė dalluar, tė palėkundur nga rrebeshet e acarta tė akullta gjatė 46 viteve tė muzgut dhe skėterrit mizorist enverist ramizist.
Besimi i skremuar nga ligėsia meskiniste, frikėsohet me u takuar me kėta viganikė tė lartėsuar ish tė burgosur, tė diskriminuar egėrsisht se ja pėrplasin nė lule tė ballit, spekullimet dhe
inskenimet e tij tė pista si pėrpara ashtu edhe mbas vitit 1991. Kėta burra tė stėrmunduar janė fisnikė eposikė tė vitalizuar, tė pastepur, tė palėkundur nga mysibeckat e llahtarshme makabre tė tmerrshme enveriste vampiriste monstruoziste.
Kurse Besimi ishte dhe ėshtė urithki i stazhionuar pėrpara dhe mbas vitit 1991, duke shkelur mbi gjakun dhe shpirtin e burrave kreshnikė, tė masakruar, tė groposur pa varr, edhe tė fisit Atdhetarė Ndregjoni i Dibrės heroike dhe historike, por tė masakruar nga klika e tėrbuar enveriste.
Besimi nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me kauzėn demokratike kombėtare tė burrave tė nderuar, tė paharruar tė fisit eposik Ndregjoni, tė flijuar nė altarin e bekuar tė Atdheut.
Ashtu si Besimi ka dhe tė tjerė spekullantė intrigantė qė kanė burgosur dhe dėnuar, kushėrinjtė dhe miqtė e tyre dhe tani u kėrkojnė dėmshpėrblim me pėrmallim dhe mallėngjim.
Me shumė konsideratė dhe i uroj punė tė mbarė me faqe tė bardhė Autoritetit pėr hapjen e dosjeve tė sigurimit komunist, kėti forumi dhe dikasteri me rėndėsi jetike kombėtare historike.



21/06/2017 - 11:03:08 | Komente: 0 | Shikuar: 560 |  |  | Lart
« Para | Tjetra »


This item is closed, it's not possible to add new comments to it or to vote on it