Frank Shkreli: Shqipėria me tre lobingje nė Washington
Nė tė vėrtetė nuk ėshtė Shqipėria qė ka tre lobingje nė Washington, por, sipas tė dhėnave nė median shqiptare, janė tre partitė politike kryesore tė Shqipėrisė, PS-ja PD-ja dhe LSI-ja, qė tani kanė nėnshkruar marėveshje me organizata tė lobit amerikan, pėr tė shėrbyer si agjentė ose pėrfaqsues tė kėtyre partive nė Washington. Me fjalė tė tjera, paguhen qindra mijėra dollarė pėr tė punuar nė interes tė partive nė fjalė, por jo doemosdoshmėrisht nė interes tė Shqipėrisė.
Lexoje tė plotė | Ora: 21:08:00 | Shikuar: 78
Nebi Dragoti: Pėr poetėt aktiv nė facebook
Poeti nuk ėshtė kalemxhi qė shkruan cekt bejte pa pikė objektiviteti, qė nuk e mbars krijimin me mesazhe me gamė tė gjėrė sociale qė tė reflektojnė, qė tė gėlojnė nė gjirin e shoqėrisė qė kjo tė bėjė lėvizje, kur kėrkohet si e nevojshme, pėr tė ecur pėrpara nė mėnyrė progresive. E parė nė kėtė prizėm, e gjykuar nė kėtė sens, e brumosėn krijimtarinė suksesshėm pėr Rilindje rilindėsit tanė.
Lexoje tė plotė | Ora: 21:02:30 | Shikuar: 60
Krishtėrimi dhe Arqipeshkvia e Tivarit ndėr shekuj
Iliria, ka qenë një nga vendet e Evropës që e pranoi me vullnet krishtërimin dhe ka një histori të gjatë plot humbje dhe fitore. I pari që predikoi Ungjillin e Krishtit në Shqipëri ka qenë vetë Shën Pali i cili shprehet, "Nga Jeruzalemi e rrethinat deri në Iliri plotësova predikimin e Ungjillit të Krishtit" (Romakëve 15:19).
Lexoje tė plotė | Ora: 21:38:59 | Shikuar: 93
Don Kishoti Lul Basha lufton nė ēadėr me mullinjtė e erės!
Dyqind e njėzet analistė dhe skurrikė mediatikė tė skremuar duan tė komandojnė dhe tė sundojnė dymilion e dyqind mijė socialistė tė kulturuar dhe demokratė modernistė tė betuar.
Tė nderuar dhe tė respektuar njė milion e dyqind mijė socialiste tė pėrkushtuar dhe demokratė modernistė tė betuar pėr drejtėsi dhe demokraci shembullore, me tė drejta tė plota njerėzore, publike dhe ligjore jurdike. E kam obligim tė bėj bashkėbisedim me ju, me vullnet sublim dhe vizion humanist demokratik.
Lexoje tė plotė | Ora: 22:26:13 | Shikuar: 97
Frank Shkreli: Kur do tė bėhet Shqipėria?
Kanė kaluar mė shumė se 25 vjet nga shembja e komunizmit nė Evropė. Kisha menduar dhe besoja se shqiptari mė nė fund -- i lirė nga zgjedha dhe ideologjia e huaj komuniste sllavo-aziatike e imponuar mbi botėn shqiptare – do tė merrte nė dorė fatet e veta, do tė bėhej pėrfundimisht zotnues nė hapėsirat e tija politike, shoqėrore, ekonomike dhe ushtarake.
Lexoje tė plotė | Ora: 12:51:15 | Shikuar: 115
Ilir Muharremi: Nuk duhet tė ndalohet kinemaja e komunizmit
E para. Nėse e ndalojmė kinemanė e komunizmit, kufizojmė publikun. Shtrohet pyetja a jetojmė tė lirė nė demokraci? Ose shteti Shqiptar gjithmonė ka jetuar me urrejtje e pak mirėkuptim, tejet tendencioz, plot mllef, asnjėherė gjakftohtė (sot nėse flitet pėr kėtė ish sistem), dhe kjo kinematografi duhet tė vlerėsohet me gjakftohtėsi sepse arti ėshtė veēse art, kėshtu rėnkonte edhe Nietzsche plot emocion.
Lexoje tė plotė | Ora: 13:01:25 | Shikuar: 160
Frank Shkreli: Senatori amerikan Xhon Mekejn dhe shqiptarėt
Senatori i Partisė Republikane nė Shtetet e Bashkuara, Xhon Mėkejn po zhvillon njė turne nė vendet e Ballkanit Perėndimor, pėrfshirė Shqipėrinė dhe Kosovėn. Senatori Mėkejn, hero i luftės sė Vjetnamit, ka filluar karierėn e tij politike nė vitin 1982 kur u zgjodh pėr dy mandate nė Dhomėn e Pėrfaqėsuesve tė Shteteve tė Bashkuara dhe nė vitin 1986 u zgjodh Senator i Partisė Republikane nė Senatin amerikan nga shteti Arizona, ku shėrben edhe sot.
Lexoje tė plotė | Ora: 21:00:14 | Shikuar: 160
Mark Juncaj: Kurimi i vartėsisė sė alkoolit - Nga: Ermira Babamusta
Mark Juncaj ėshtė sportist amerikan me origjinė shqiptare qė njihet me emrin Mark Superfit. I lindur dhe rritur nė Detroit, Miēigan nga dy prindėr shqiptar, Kola dhe Tolja Juncaj, nga Hoti, afėr Tuzit tė Malit tė Zi. Ai ka mbaruar diplomėn universitare nė Manaxhim tė Biznesit, dhe tani po ndjek studimet pėr Teologjji, Bachelor, nė Miēigan.
Lexoje tė plotė | Ora: 20:57:29 | Shikuar: 192
''Ditėt Dibrane'', gjallėrojnė jetėn e Kryeqytetit
Kishte disa ditė, qė drejtoresha e kulturės, nė Bashkinė e Dibrės, Zamira Gjeleshi lajmėroi se, nė kryeqytetin tonė, do tė ishin “Ditėt e Dibrės”, nė datat 8 e 9 prill 2017. Si vendi mė i pėrshtatshėm, ishte zgjedhur “Pazari i Ri”, tashmė me njė pamje mė tė bukur e mė funksionale. Pėr veprimtaritė e larmishme dhe tė bukura, qė priteshin tė organizoheshin aty, mė lajmėroi Lindita Titka-Pasholli, mbesa e edukatores sė paharruar dhe tė talentuar tė vajzave dibrane, Nazmie Pasholli-“Mėsuese e merituar”.
Lexoje tė plotė | Ora: 22:35:13 | Shikuar: 258
Ben Blushi ėshtė voskopojar?!!! - Nga Kristo Zharkalliu
Tė gjitha i prisja nga Shqipėria. Jemi mėsuar me ēdolloj lajmi dhe asgjė nuk na habit mė. Por nganjėherė na zėnė nė befasi dhe nuk dimė si tė mendojmė dhe besojmė. E dija se shqipot tė bėjnė atė qė s’ta prźt mendja, e dija se njė shqiptar mund tė gjendet atje ku nuk mund ta imagjonosh, por kjo qė po mė ngjet sot mua nuk e di si ta shpjegoj, si ta honeps!
Lexoje tė plotė | Ora: 09:47:54 | Shikuar: 337
Shqipėria nė NATO pikė e shkėlqyer e historisė post-komuniste
Kėtė javė, Shqipėria shėnoi 8-vjetorin e antarėsimit tė saj nė Aleancėn e Atlantikut Verior, NATO. Po t’i hedhim njė vėshtrim zhvillimeve politike tė mbrendshme dhe tė jashtme tė Shqipėrisė post-komuniste deri mė sot, besoj se antarėsimi i saj nė NATO mbetet gjithnjė si zhvillimi mė me rėndėsi dhe arrijtja kulmore e kėtij ēerek shekulli nė pėrpjekjet shekullore tė Shqipėrisė dhe tė kombit shqiptar pėr t’iu bashkuar organizmave ushtarake dhe politike perėndimore.
Lexoje tė plotė | Ora: 21:24:20 | Shikuar: 333
Frank Shkreli: Nė kujtim tė masakrės sė Tivarit
Portali i lajmeve nga Ulqini, “Ulqinionline” njofton se tė djelėn me 2 mars, nė kujtim tė Masakrės sė Tivarit, 72 vjetė mė parė – Shoqata “Rumia” nga Ulqini, pėr tė dytin vit me radhė, organizoi rrugėtimin tani tė emėrtuar, “Rrugės sė tė mbijetuarve tė Masakrės sė Tivarit” -- rrugės tepėr tė mundimshme gjatė sė cilės humbėn jetėn qindra ndoshta mijėra shqiptarė nga Kosovan ė udhtimin drejtė eliminimit nė Tivar, nė vitin 1945.
Lexoje tė plotė | Ora: 15:41:22 | Shikuar: 391
Kristo Zharkalliu: Njė skenė mallėngjyese...
Sot nė mėngjes, si ēdo fillim muaji, shkova tė marr njė pjesė tė pensionit pėr shpenzimet e pėrditėshme. Si ngahera nė mėngjes nė ITM tė bankės ka radhe tė gjata-radhėt nuk janė dukuri vetėm nė Shqipėri por edhe nė Greqi, sidomos nė banka dhe nė zyrat e ndryshme tė sigurimeve shoqėrore ku njerėzit e moshuar ngrihen qė nė mėngjes herėt qė tė zėnė njė vend tė mire nė radhe,duke shpresuar kėshtu se do tė mbarojnė punė.
Lexoje tė plotė | Ora: 15:37:03 | Shikuar: 402
Ilir Muharremi: Pėr ekspozitėn e Zef Shoshit dhe Blerim Luzhės
Arti duhet tė promovojė, nė tė njėjtėn kohė edhe tė mohoj, tė dekoroj, por edhe tė lartėsoj, jo tė hiperbolizoj, ndonėse artisti gjithmonė pėrkthen ndjenjat dhe i nėnshtrohet shpirtit tė tij. Ēfarė ndodhi me artin e realizmit socialist dhe sa ndikim kishte shteti? Shteti i cili ishte nėn ndikimin e “realizmit socialist” nga artistėt e asaj kohe kėrkonte qė arti i tyre tė ishte:
Lexoje tė plotė | Ora: 19:36:00 | Shikuar: 404
Perceptimi i tė rinjve mitrovicas pėr gjetjen e njė vendi pune
Punėsimi tek tė rinjtė luan njė rol tė rėndėsishėm nė identitet, vetėvlerėsim dhe nė mirėqenie psikologjike dhe sociale tė tyre. Puna ėshtė aktivitet njerėzor i domosdoshėm pėr zhvillim dhe pėrparim personal dhe shoqėror, kusht pėr ruajtjen e ekzistencės sė njeriut dhe pėr krijimin e mirėqenies sociale. Mirėpo, sa punohet nga institucionet vendore pėr tė siguruar njė mirėqenie sociale mė tė mirė pėr shoqėrinė kosovare nė pėrgjithėsi dhe tė rinjtė nė veēanti, kjo sigurisht se lė shumė pėr tė dėshiruar.
Lexoje tė plotė | Ora: 22:53:34 | Shikuar: 1113
| 1 | 2 | 3 | ...| 120 | 121 | 122 | Tjetra»