Ilir Muharremi: Nuk duhet tė ndalohet kinemaja e komunizmit

E para. Nėse e ndalojmė kinemanė e komunizmit, kufizojmė publikun. Shtrohet pyetja a jetojmė tė lirė nė demokraci? Ose shteti Shqiptar gjithmonė ka jetuar me urrejtje e pak mirėkuptim, tejet tendencioz, plot mllef, asnjėherė gjakftohtė (sot nėse flitet pėr kėtė ish sistem), dhe kjo kinematografi duhet tė vlerėsohet me gjakftohtėsi sepse arti ėshtė veēse art, kėshtu rėnkonte edhe Nietzsche plot emocion. Shteti shqiptar sot shpallė armiqėsi ndaj artit, ndonėse arti komunist kishte funksion tė rrejshėm propagandistik, por mbi tė gjitha qėndron e bukura. Kinemaja e asaj kohe qe propaganduese, lėnduese, shumė fyese, depėrtonte deri nė cenimin e lirive njerėzore, por edhe shtetėrore. Ky ton komunistė proklamonte rrėnimin e vlerave estetike nė dobi tė atyre propagandistike. Atėherė, pse duhet ndaluar, nuk duhet rregulluar, ose pėrmirėsuar, por shpjeguar ana regjisoriale qė dergjej nė propagandė. Apo t’i shpjegohej brezave tė ri ky lloj i propagandės, ose tė niset njė film pėr xhirimin e filmave komunistė, tė krijohet njė kinema brenda kinemasė.

20170117-ilir.jpg
Ilir Muharremi
E dyta. Po flasim pėr kohėn nė tė cilėn janė krijuar kėta filma. Syri ngopej me propagandė, sistemi kishte vėnė gjithēka nė shėrbim tė pėrjetėsisė sė tij. Kėsaj s’mund t’i shpėtonte arti kinematografik. Njerėzit jepnin jetėn pėr sistemin, ndonėse edhe nuk e dėshironin. Kinematografia ngrihej mbi faktet e pushtetit dhe nga njėra anėn donin t’i tregonin kėmbėt dhe dhėmbėt e sistemit, nga tjera kino-aktualiteti nė tė cilin lind e vėrteta dhe gėnjeshtra. Shumė shpesh, nė filmat komunist ngritėt urrejtja, pėrjashtohet seksualiteti, homoseksualiteti, paraqesin realitet gjoja tė arritjeve, nė anėn tjetėr ėshtė mashtrim i madh, kurse shoqėria ndahej nė dy pjesė: armiku, dhe e drejta e disave qė e meritojnė drejtėsinė. Realiteti nuk paraqitej i tillė qė prej tij tė dalė njė e vėrtetė ēfarėdo, ligjėsi ose kuptim i ēfarėdoshėm. Imazheve vizive ju hiqeshin lidhjet e ndėrsjella, atėherė nuk qenė nė gjendje tė paraqisnin kuptimin e realitetit. Nė ato filma nuk kishte hapėsirė tė mendohej se brenda realiteteve tė kritikuara kishte edhe gjėra tė vlefshme pėr shoqėrinė. Urrehej njeriu, luftohej ekzistenca e tij, por jo fenomeni i korrupsionit, dhunės apo tradhtisė. Shqiptarėt as sot nuk mund ti bashkosh pėr luftimin e sė keqes.

E treta. Fyhej figura e klerikėve, pėrbuzej feja, qėllimi qė Kisha tė nxirret nėn ombrellėn negative pėrmes artit dhe kjo shfaqej edhe nė vepra tjera arti si: piktura, letėrsia, skulptura etj. Kinemaja botėrore edhe sot bėnė filma kundėr kishės dhe priftėrinjve, p.sh nė filmin “Corpus Christi”, Jezusi tok me dishepujt paraqitet si homoseksualė. Kjo ėshtė artistike dhe tėrheqėse, kurse komunizmi mohonte replikėn, cenonte tė drejtėn dhe mendimin mė ndryshe. Kufizonte publikun edhe sot ata qė kėrkojnė tė ndalojnė shfaqjen e filmave komunistė janė mė komunistė se vet kinemaja. Nė kėtė kinema zėri ndryshe ishte i heshtur. E vėrtetė e dhimbshme. Koha e sotme e lejon “The Passion” tė Mel Gibson, ose “Kodi i Da Vinēit” qė shprehin njė pozitivitet pėr kishėn dhe fenė krishtere. “The Passion” ėshtė derivuar nga bibla dhe Gibsoni e shkurtoi mallkimin e Jezusit qė i kishte bėrė ēifutėve tek Mateu me qėllim tė mos quhej anti-semitik. Jezusi kishte mallkuar ēifutėt dhe fėmijėt e tyre. Krishterėt e lavdėronin filmin me qėllim tė pėrhapjes sė fesė sė tyre. Papa e kishte pėrshėndetur filmin, pastaj e kishe mohuar. Vetė Gibsoni rrjedh nga njė familje shumė fetare, sepse i ati i tij ishte ekstremistė i interpretimit tė Biblės dhe tepėr strikt, aspak tolerant. I ati i tij nė njė libėr ka shkruar: “A ėshtė Papa katolik?” derisa e quante Papėn si puthės tė Kuranit.

E katėrta: Ideologjia komuniste kishte helmuar dialogėt nė film, ēdo batutė pėr tė tjerėt qe helm, dhe sot kur i sheh kėta filma, aktorėt tė nėnvetėdijshėm nxjerrin nga shpirti heronj, por edhe antiheronjė, ngadalė duke demaskuar regjimin. Ndodhi edhe censura dhe kjo qe tejet e rrezikshme pėr popullin dhe shoqėrinė, kurse komunizmi e pėrdori nė mėnyrė kriminale shumė shėmtuese. Pėr ta rregulluar kinemanė e komunizmit, duhet pėrmes filmave tė sotėm duke kritikuar figurat e trajtuara gabim nė ato filma ose deformimin e sė vėrtetės. Me luftėn kundėr komunizmit nuk kthehemi nė kohėn e komunizmit, por ndriēojmė tė vėrtetėn e komunizmit. Jo tė ndalohen, por tė tregohet banaliteti kulturor. Plagėt e sė kaluarės ende ndėrtojnė raporte tė gjalla edhe nė ditėt e sotme. Si tė shėrohen kėto plagė? Me fytyrė nga e shkuara, plot ethe nė kujtime tė cilave duhet tu japėsh njė emėr, vendndodhje, por plagėt nuk shėrohen me gjuhėn e sė shkuarės, duhet tė harrohet e kaluara pėr tė ecur kah e ardhmja. Brezat e sotėm ende nuk kanė shoqėri tė pastėr nė Shqipėri. Edhe aktorėt nė film ndjehen tė diskriminuar pak kush mund t’i kupton vuajtje e tyre, shumė njerėz drejtojnė gishtin kah ata tė cilėt patėn role me internime e pushkatime, poshtėrime. E njėjta i bie sikur tek njė person qė donė ta vras veten t’ja pėrmendesh litarin ose pistoletėn. Komunizmi ka vdekur dhe nuk ringjallet pėrmes artit, ose e pavdekshme ėshtė nostalgjia pėr tė, apo pėrmes filmave duhet tė kuptohet thelbi i komunizmit: fėmijėt duke spiunuar nė favor tė regjimit, priftėrinjtė duke pėrdhunuar murgesha tė hijshme, mungonte humanizmi, histori dashurie, homoseksualiteti, romancė, vėrshonte egėrsia. Dominonin dogmat e armikut dhe vėrshonin raportet pėr armikun. Historia e Shqipėrisė e kėsaj kohe, njė pjesė e mirė e saj ėshtė shkruar nė formė tė gabuar dhe duhet t’i takoj kohės sė arkivit.

E pesta. A shkelin Kushtetutėn e Shqipėrisė kėta filma derisa prekin dhe fyejnė 35 % tė popullsisė, tė cilėt kanė vuajtur gjatė diktaturės komuniste? Kritikėt renditėn njė sėrė titujsh problematikė tė cilėt duhet tė shfaqen me shpjegime pėrkatėse dhe kėrkuan tė shfaqen nė orare tė vona gjatė transmetimit televiziv. Ēfarė ndodhi me protagonistin e filmit? Ai ėshtė hero qė punon dhe lufton pėr tė ardhmen. Kurse Byroja politike kėrkonte pėrmirėsimin e prodhimeve letrare dhe artistike duke kėrkuar: njohje tė plotė tė realitetit, evidentimin e heroit pozitiv, kuptimin e jashtėm tė partisė, dhėnien e veprės me mjeshtri artistike dhe paraqitje tė mirė tė formės. Nė asnjė pjesė nuk pėrmenden emisarėt jugosllavė sepse ata qenė thelbi nė vitet 1941, 1944. Qartazi kjo kinematografi ka shkaktuar; manipulime historike, sidomos gjatė luftės, manipulim tė vėrtetave nė rendin socialist, ngritjen e mitit tė punės dhe vizionin e rrejshėm tė shtetit.

E gjashta. Ja disa filma propagandistik: “Skėnderbeu”, film shqiptaro-sovjetik (1953). Vatikani dhe Papa paraqiteshin si armiqtė e Shqipėrisė ngaqė kėshtu e kėrkonte politika ruse. “Fortuna”, (1959), tema i pėrket Luftės sė dytė botėrore. Krijohen skena imagjinatave tė komunistėve kundėr italianėve, njė budallallėk tjetėr ėshtė se britanikėt paraqiten si miq me gjermanėt. Vitet e para”, (1965), filmi rrėfen pėr njė ngjarje tė vėrtetė. Amerikanėt paraqiten si organizatorė tė sabotimit, kurse intelektualėt si tradhtarė dhe rreckamanėt si njerėz qė e donin atdheun. Fund e krye gėnjeshtėr. “Komisari i dritės” (1966), Kleri katolik na del si imoral, antikulturor, kurse komunistėt pėrkrahės tė kulturės. Fund e krye trillim. Filmi nė fillim rrėfen pėr ngjarje tė vėrtetė. “Shtigje lufte”, (1974), diktatori Enver Hoxha paraqitet si organizator i mbledhjes sė Pezės. Ndėrsa, personazhi kryesor na vjen si terrorist e gjobėvėnės, nga populli vlerėsohet si hero. “Beni ecėn vet”, (1975), vepėr qė udhėzohet edhe nė ciklin fillor nė Kosovė. Bazohet nė filma sovjetik tė cilėt rrėfejnė pėr jetesėn e mirė nė fshat ngaqė fshati ėshtė mė i mirė. “Rrugicat qė kėrkonin diell”, (1975), klasa puntore kundėr borxhezisė, nė luftė tė njė rendi tė ri dhe nė fillim tė filmit jepet se Partia Komuniste i sjellė tė mirėn Shqipėrisė, gjė qė ishte e pavėrtetė. “Fijet qė priten”, njė shqiptar kishte bashkėpunuar me nazistėt dhe vjen i maskuar pas disa vitesh kinse si shtetas i huaj. Ėshtė nėn shėrbim tė Amerikanėve. Realisht asnjėherė nuk ka ndodhur njė gjė e tillė.

E shtata. Ligėsi ėshtė tė mbrosh ato tragjedi qė gjenden brenda nė film, ose tė pėrkrahėsh me fanatizėm atė ligėsi. Nuk po flas pėr pjesėn estetike, por pėr “vlerat historike” tė asaj kohe, duhet tė respektohen ashtu siē ishin dhe kishin ndikim shumė nga kinemaja italiane. Kėta filma transmetojnė ēdo gjė tė asaj kohe veēanėrisht absurditetin e regjimit dhe nuk duhet tė ndalohen sepse as nuk rrezikon shikuesin e tashėm e as atė tė sė ardhmes. Edhe nėse ndalohen nuk mund tė hiqen nga Youtube, prapė do tė shikohen. Kėta filma pėrbėjnė historinė e vendit, dhe njė grup tė ashtuquajtur artistė, e qė mė shumė janė poetė tė Facebukut po hedhin baltė mbi njė histori 50 vjeēare. Sot kemi njė situatė krejtėsisht tjetėr, ka hapėsira ku mund ta komandojmė pultin dhe atij qė nuk i pėlqejnė kėta filma mund tė kalojė nė njė stacion tjetėr, andaj jemi nė demokraci sepse kemi hapėsira pa limite. Shqipėria mund tė rrezikohet tė mbetet pa histori arti (film, muzikė, letėrsi..) sepse tenton t’i zhduk nga kujtesa. Ēdo film ka mangėsitė e kohės, nė fund tė fundit ėshtė histori absurde e njė vendi dhe historia nuk fillon nga individi, por nga shoqėria. Tendenca pėr ndalim ėshtė e gabuar sepse mė shumė do tė ndiqen kėta filma dhe psikologjia e njeriut e pėlqen tė ndaluarėn. Kjo i bie sikur ta ēmitizojmė Prometheun e Eskilit, ose Meden e Euripidit, apo Edipin Mbret. T’i flakim nė harresė. Jo ore, censurė e filmit nuk duhet tė jetė individi, por koha, sepse bėnė matjen mė tė saktė. Arti mė shumė i takon njė populli sesa disa individėve tė Facebukut, apo tė ashtuquajtur poet tė cilėt shkruajnė recensione superlative pėr njėri-tjetrin, me lėvdata ekstreme.



18/04/2017 - 13:01:25 | Komente: 0 | Shikuar: 758 |  |  | Lart
« Para | Tjetra »


This item is closed, it's not possible to add new comments to it or to vote on it