Peshterasit janė tė gjatė, vitalė, elastikė, syshqiponjė, tė sojit tė bukur...!
Nga Ismet Azizi

Nė librin e tij, studimet antropogjeografike Cvijiqi trajton aspekte tė rėndėsishme tė marrėdhėnieve mes mjedisit gjeografik me kulturėn shpirtėrore dhe materiale nė Ballkan. Cvijiqi, nė vitin 1905 ishte njė nga profesorėt e parė tė rregullt nė Universitetin e Beogradit. Nė analizat shkencore qė u ka bėrė veprave tė Cvijiq-it, Akademik H. Islami vjen nė pėrfundim se Cvijiqi “ishte joobjektiv, spekulant e konstruktues i konkluzioneve, shovinist e hegjemon”.

Ismet Azizi
Ndėr studiuesit mė tė dalluar nė shkencėn sllave, i cili ka dhėnė njė kontribut tė dalluar antropogjeografike ka ardhur nė pėrfundim se popullsia shqiptare ėshtė me origjinė iliro-pellazge dhe ėshtė njė ndėr popujt indoevropianė mė tė vjetėr e autokton nė Ballkan. Nė konstatim tė kėtillė kanė ardhur edhe autorė tė tjerė sllavė, tė cilėt do t’i pėrmendim mė vonė.
Megjithatė, konstatimet e kėtilla nuk kanė qenė nė interes tė politikės sllave, posaēėrisht tė asaj serbomadhe. Borgjezia serbe e kohės sė Cvijiq-it, ka udhėhequr njė politikė kryekėput ekspansioniste-gllabitqare. Qėllimi i saj, duke u dhėnė rėndėsi faktorėve natyrorė, ka qenė qė t’i okupojė ato vende, tė cilat mundėsojnė dalje nė det dhe qė kanė rėndėsi gjeostrategjike. Pėr tė arritur kėtė qėllim ėshtė dashur nė fillim vendi tė ēlirohet nga okupuesi osman, e pastaj sa mė tepėr qė ėshtė e mundur tė marrin vend nga trojet e popujve tė tjerė. Nė mėnyrė qė tė arrihej objektivi i caktuar i qeverisė serbe, mė vonė edhe asaj jugosllave, para dhe pas LDB-sė, duhej t’i vinin nė ndihmė edhe punėtorėt e shkencės, nė krye me Akademinė e Shkencave.

Pikėrisht, pėr kėtė qėllim, Cvijiqi me mbėshtetėsit e tij tė kohės dhe pasuesit e mėvonshėm, duke harruar atė qė kanė konstatuar mė parė, filluan tė plasojnė teza tė reja pėr ēėshtjen shqiptare tė paqėndrueshme nė fushėn shkencore, qė u kanė shėrbyer interesave tė politikės shtetėrore gllabitqare. Kėto teza tė Cvijiq-it gjejnė mbėshtetje edhe nė kohėt e mėvonshme nga autorėt sllavė.

Shkolla gjeografike e drejtimit antropogjeografik, tė cilėn e themeloi Jovan Cvijiqi, dallohej me dy cilėsi: e para, mbėshtetet nė sqarimet parciale dhe nė shtrembėrimin e fakteve, qė flasin pėr autoktoninė e shqiptarėve, dhe, e dyta, ka pasur qėllime kryekėput politike.

Nė analizat shkencore qė u ka bėrė veprave tė Cvijiq-it, ky studiues i dalluar nė fushėn shkencore vjen nė pėrfundime mjaft korrekte. Nė interpretimet e informacioneve dhe tė dhėnave nga terreni, Cvijiqi “ishte joobjektiv, spekulant e konstruktues i konkluzioneve, shovinist e hegjemon”, nėnvizon Akademik Hivzi Islami.

Nė vijim po japim pjesė tė shkrimeve tė autorit nė fjalė, tė cilat kanė tė bėjnė me mjedisin, gjegjėsisht, Sanxhakun, ku takohen popullsia sllave dhe shqiptare. Nė aspektin gjeografik, fiset mė tė forta etnografike tė Gadishullit Ballkanik1 janė: banorėt e Kodrave tė Malit tė Zi, pjesėt e Hercegovinės, Peshterit dhe viset e Shqipėrisė veriore. Banorėt e kėtyre trevave i kanė ruajtur formėn e vjetėr tė vėllazėrisė fisnore, gjinive-fiseve dhe organizimin e tyre. Kėta, kryesisht, janė shumė tė gjatė, vitalė, elastikė dhe kurrsesi tė trashė, fytyrė me plot shprehje, syshqiponjė, tė sojit tė bukur/racės, nė Gadishullin Ballkanik: tė gjithė edhe shqiptarėt myslimanė, siē i quan ai arbanasėt muhamedanė.

Nė jetėn e pėrditshme janė shumė tė pėrmbajtur, nė tė shumtėn e rasteve nuk konsumojnė asnjė lloj pije alkoolike, ndėrsa duhan dhe kafe shumė rrallė. Pothuajse nuk ka individ me tė meta fizike, tė degjeneruar siē thotė ai. Ata e kanė ruajtur moralin e fortė malor, shpesh me veēori bujare, me ndjenja tė thella pėr bashkėsinė familjare dhe flijimin, e cila nuk mungon as pranė viktimave mė tė ēmuara. Nga kėto veēori rrjedhin veēori tė shumta etnografike dhe antropogjeografike. Kėto veēori janė nė kundėrshtim tė drejtpėrdrejtė me kulturėn dhe zakonet e popujve bizantinė dhe cincarė. Pėr arbanasėt (shqiptarėt) toskė nė jug, thotė se kanė shumė tipare bizantine dhe cincare, pak edhe nė dukje janė tė tillė.

20170423-kelmend.jpg
Kelmend_-_Peshter

Nė pjesėt veri-perėndimore tė viseve tė Serbisė2 blegėtorėt i quajnė "Arnautin", por ky ėshtė emri qė nuk tregon njeriun e pasur me bagėti, por tani njerėzit e kėtyre rajoneve, gjegjėsisht, banorėt e Sjenicės dhe Peshterasit i quajnė arnautė (shqiptarė). Ndėrsa, banorėt e trevės sė Novi Pazarit dhe tė Senicės, tė cilėt, nė masė tė madhe i kanė banuar trevat e Stari Vllahut dhe Shumadinė, thuhet se kanė ardhur nga Arnautllaku (Shqipėria). Shumė fshtara nė Shumadinė e ulėt quhen treva tė arnautėve (shqiptarėve), siē janė: Rogaci, Babana etj. Mandej, edhe Uzhiqasėt, tė cilėt kanė zbritur pėr tė jetuar nė Jadar dhe Maēvė. Njerėzit e atyre vendeve i kanė quajtur arnautė (shqiptarė). Banorėt e Kragujevcit, tė cilėt kanė ardhur nga trevat e Rashkės (Sanxhakut) i kanė quajtur arnautė (shqiptarė).

Nė Serbinė lindore nuk ėshtė emri i pazakontė arnautė, dhe ėshtė i lidhur me imigrantėt nga rrethina e Rashkės (Sanxhakut), ku janė nė numėr tė madh. Kėshtu, lagjet e fshatrave i kanė quajtur lagje arnaute, ndėrsa lumi qė kalon nėpėr qytetin e vogėl tė Bolevacit quhet Arnaut, siē kemi rastin edhe me shumė vorbulla. Shumica e tė ardhurėve nė Serbi3, nėpėr qytetza, ku janė pėrqėndruar Cincarėt, rryma mė e madhe pėr nga numri i tė ardhurėve janė nga Hercegovina, Kodrat e Malit tė Zi, trevės sė Novi Pazarit, Bosnjės, kryesisht, nė Shumadi, por ka edhe arbanasė (shqiptarė).

Nė Sanxhakun e Novi Pazarit4| nė mesin e tė ardhurėve, nė trevėn e Sanxhakut ka Vasojeviq, dhe njė numėr i madh i fisit Kuē, sidomos pėrgjatė luginės sė lumit Lim. Cvijiq nė veprėn e tij, pėrveē tjerash shkruan:“Procese tė rėndėsishme etnografike kanė ndodhur nė ato vise ku janė takuar popujt sllavė dhe ai shqiptar nė Mal tė Zi.5| Arbanasėt janė serbizuar edhe nė Mal tė Zi. Tė origjinės sė tillė janė njė pjesė e fisit Kuē dhe Piper, pėrveē asaj Vasojevićqėt janė zgjeruar nė kurriz tė klimentėve. Tė njohura janė traditat gojore tė origjinės sė pėrbashkėt tė Vasojeviqėve, Piperėve dhe Ozriniqėve me Hotin dhe Krasniqin6| dhe afėrsitė nė mes tyre. Pėr fiset nė Mal tė Zi, thuhet se i kanė asimiluar popullsinė e vjetėr nė Bukumir, Kriēke dhe Potarje, dhe nė mesin e tyre edhe fiset fqinje shqiptare”.

1. Јован Цвијић - Антропогеографски проблеми Балканског полуострва, faqe 30, 31
2. Po aty, faqe 137
3. Po aty, faqe 187
4. Po aty, faqe 194
5. Po aty, faqe 6
6. Po aty



23/04/2017 - 12:42:12 | Komente: 0 | Shikuar: 1173 |  |  | Lart
« Para | Tjetra »


This item is closed, it's not possible to add new comments to it or to vote on it