Ahmet Ҫollaku: Kronikė nafte e pashtershme
(Nė kujtim tė gjeologut tė persekutuar Nuredin Skrapari)

Komunikoja me tė ndjerin, me gjeologun e persekutuar Nuredin Skrapari, pavarėsisht se me ‘tė nuk kisha pirė kafe dhe nuk isha kėmbyer nė rrugė mė shumė se dy-tre herė. Kėshtu ėshtė jeta, ikėn shpejt. Po ja ēfarė mė shkruan Ai: “Faleminderit Zoti Ēollaku qė shkruani pėr naftėn dhe naftėtarėt tanė heroikė, pėr ata heronjtė, tė dhembshėmit e kohės moniste. Mė vjen mire, bilez gėzohem qė qenka dikush, juve qė do tė shkruani pėr atė kohė qė unė e kam quajtur herė “Tragjedia e Inteligjencės sė Naftės’’, dhe herė “Gjeologėt e naftės para skuadrės sė pushkatimit". Gjeologėt, qė ju pėrmendni, i kam njohur dhe kam punuar qė kur isha 18 vjeē, sapo kisha mbaruar Teknikumin e Naftės nė Kuēovė. Prej tyre jo vetėm qė s'jam ndarė, por kam mbajtuar kontakte tė vazhdueshme, qė nga viti 1962 dhe deri mė 15 mars 1974, kur mė kryqėzuan nė sy tė gjithė punonjėsve tė Institutit tė Naftės nė Fier, teksa shikonin qė nga dritaret e asaj godine, ndėrtuar pėr ushtarakė. As mua dhe as atyre nuk u kishte shkuar mendja pėr arrestimin tim. Ai qe njė tėrmet pėr tė gjithė, siē mė thanė mė vonė. Akuza ndaj meje nė atė kohė qe tronditėse: “bashkautor nė pėrdhunimin e portretit tė Enver Hoxhės”. Nė kohėn demokratike, unė u ridėnova sėbashku me ata gjeologė tė shquar, ashtu siē thoni edhe ju. Para dy vjetėsh nisa tė skedojė me rradhė punėn e tyre shumė tė ēmuar, pasi unė i njihja ata dhe isha bėrė i besuar i tyre. Fjalėn e kam pėr paraqitjen e saktė tė dukurive gjeologjike, tė mėsuar prej tyre. Kisha punuar nė rajonet kryesore.
Nė maj tė vitit 2009 u thirra nė Bashkinė e Fierit, sepse ajo bashki kishte firmosur propozimin pėr Presidentin, qė Koēo Plaku tė nderohej me titullin e lartė: “Nderi i Kombit”. Salla ishte mbushur plot. Mua mė duartrokitėn, kur e cilėsova gjeologun Koēo Plaku, burrė mbi burrat. Tek ai bashkoheshin dy karakteristika tė veēanta, qendrimi burrėrror nė burg, dhe aftėsia e tij profesionale nė zbulimin e vendburimeve tė naftės e gazit. Po nė mars tė kėtij viti mbajta njė simpozium pėrkujtimor nė Akademinė e Shkencave, para shkencėtarve tė sotėm shqiptarė, tė cilėt mė dėgjuan me vėmendje dhe u bindėn plotėsisht pėr sa u fola se Shqipėria dikur kishte pasur burra dhe shkencėtarė. Unė jam thirrur nė dy ekrane televizive pėr ta kumtuar kėtė temė, tė cilėn do ta botojė dhe pa dyshim qė do tu dėrgoj edhe juve njė kopje. Ata, qė kanė mbetur gjallė nga kalvari i mundimit, sot askush nuk i thėrret. Pra, ata janė tė fundit e moikanve, sepse zotėrojnė njė pėrvojė tė paēmuar. Ne u themi ja ku jemi, por marrim vetėm pėrshėndetje dhe asgjė tjetėr. Pra, opinionet tona nuk i marrin nė konsideratė, sado qė ne ua kemi pėrcjell.
E lexova materialin tėnd dhe mė gėzon shpirti yt rebel e protestues. Shkruan mjaft mirė dhe me pėlqen stili yt. Ėshtė i njė natyre qė tė ngjit me njė lexim, dhe unė ta kuptoj mjaft mirė pėrcjelljen e mesazhit, qė gjeologėt lanė shpirtin nė kėrkimet e naftės dhe eshtrat burgjeve dhe askush nuk i pėrmend. Ne do u ngrem pėrmendore. Nafta pėrgatiti, para viteve 1990, specialistė tė papėrsėritshėm, konkretisht nė vendburimin e fundit, nė atė tė Delvinės, ende sot e kėsaj dite, njėri nga puset nxjerr 14 ton kondensat dhe i dyti 50 m3 gaz, edhe ky kondensat, i cili digjet nė qiell tė pastėr. Struktura e Delvinės ėshtė e gjatė mbi 4 km dhe 1 km e gjerė.
Ne jemi tė gatshėm tė ngremė Institutin e Naftės me njė personel minimal, por shumė funksional, si nė kohėt kalorsiake, kur kalorėsit kėrkonin njė kal, vetėm njė kal. Ne, ndryshe nga kalorsit, kėrkojmė vetėm njė sondė, se tė dytėn dhe tė tretėn i “pjellim” vet. Kemi bindje tė plotė se Shqipėria ka kapacitete financiare dhe intelektuale pėr tė vazhduar kėrkimet e ndėrprera nė mes me dhunė nga diktatura. Tė mbėshtetur financiarisht ne jo me 12 puse, por me 3-4, dhe jo pėr 20 vjet, por pėr 3-4 vjet do tė zbulojmė vendburim tė ri me naftė cilėsore, dhe kėshtu tė vazhdojmė mė tej. Nė kokat tona ne kemi gati projekte shpimi tė nxjerra nga studimet gjeologjike, tė kryera nga ne vet, dhe tė aprovuara nga njė Kėshill Shkencor, qė dhunoi pėrbindėshi Enver Hoxha. Vėshtir se gjen nė historinė e kombeve tė jetė shkatėrruar jeta e 20 inxhinierėve tė naftės nė burgjet e komunizmit nga viti 1946 deri mė 1990. Ne tė fundit e moikanėve jemi tė vendosur tė ringrejmė naftėn pėrsėri, si nė ato vite tė gjeologjisė, qė unė e quaj epoka e lavdishme e gjeologjisė shqiptare.
Po tė pėrcjell njė opinion me shumė vlera pėr privatizimin, ndonse pjesėn prej 49% e kanė rrėmbyer tė huajt, ne i kemi dhėnė njė rrugėzgjidhje vertikale paketės 51% tė ALBPETROLIT, qė shteti duhet tė tėrhiqet, mos t'ja japė privatit, po ta mbajė vet. Varianti ynė minimizon shumė pėrfitimin e paketės 49%. Pak gjasa ka tė fitojė alternativa jonė. Ata, qė do ta marrin nė dorė ALBPETROL'in, do tė jenė tė pasuksesshėm, ashtu si rezultati negattiv i 10 puseve tė shpuar gjatė kėtyre 20 vjetve.
Mė pyet pėr pasuritė nėntoksore, nėse janė fat apo mallkim. Kromin e Bulqizės e kanė marrė me konēesion austriakėt. Ata kanė 700 punėtorė tė punėsuar, tė cilėt them se i ngarkojnė 3 vagona nė ditė secili. Neve nė kampin burg, Qafė Bari, na kėrkonin seicilit nga 4 vagona 2 tonėsh. Sa mė kanė thėnė, 1 ton krom xeheror (i dalė nga galeria) kushton 280 dollarė, dikush 400 dollarė. Me kannė thėnė se ēdo punėtor merr 300 dollarė /muaj. Pėr mua paguhen shumė pak.
Bakrin nga Munella, e cila ėshtė nė veri tė Spaēit e deri nė Qafė Bare (Pukė) e kanė marrė turqit. Ėshtė zonė e pasur me mineral bakri, kalkopirit, i cili bashkėshoqėrohet me arin dhe argjendin. Punėtorėt marrin 40.000 lekė tė reja nė muaj, dhe kanė njė menxė, ku hanė gratis…
Nafta e Kuēvės, gjatė okupacionit Italian, u shfrytėzua intensivisht pėr nevojat e luftės. Marinza nė vitin 1957 na hoqi sistemin e triskėtimit. Prodhimi vajti 800 mijė ton/vit, Enver Hoxha nė vitin 1980 na vuri tallonin, kur nafta nė vitin 1978 kishte arritur 2,5 milion / ton. Nė Angli dhe Norvegji nafta ėshtė monopol i shtetit, kurse nė Rusi dhe Poloni shteti ka paketėn kontrolluese prej 51 %. Nė Greqi, Itali, Kroaci shteti ka 40% tė aksioneve. Tani si thua ti, kėta privatėt tanė do mendojnė pėr popullin?
Dje, nė Moskė, u nda nga jeta miku im i mirė i vuajtjeve tė burgut, por dhe njė mik i mirė pėr tėrė plejadėn e gjeologve tė naftės shqiptare, Beqir Alia. Njoftimin pėr ndarje nga jeta tė mikut tonė tė paharruar e dha dhe TVSH nė lajmet e orės 20 (lajm tė cilin e ēova unė sėbashku me kėtė foto tė nxjerrė gjatė procesit ogurzi). Siē tė kam shkruar dhe herė tjetėr, unė, duke patur detyrimin moral, duke qenė mė i riu mes tyre, pėrgatita nė mars 2012, simpoziumin shkencor kushtuar atyre burrave tė kombit, qė nuk ju drodh qerpiku as para skuadrės sė pushkatimit, ashtu siē shkoi Koēo Plaku me kėngė nė gojė dhe amanetin pėr djalin. Ishte njė simpozium i shoqėruar me gjithė procesin gjyqsor me zė e figurė, i paparė nga askush, pėrveē nesh qė e pėrjetuam. Ai ishte njė simpozium shumė i arrirė. Kėshtu u vlerėsua nga gjithė pjesėmarrėsit. U zhvillua nė Akademinė e Shkencave, ku morėn pjesė shumė personalitete dhe Kryetari i akademisė dhe akademikė tė tjerė. Para se tė hyje nė sallė, nė korridorrin e Akademisė ishin vedosur dy stenda tė mėdha me fotot e tyre, pėr tė dy grupet e naftės.
Mbrėmė TVSH lajmin e proēesit gjyqsor e dha me foto, (e ēova unė me foto dhe jetėshkrimin e tė ndjerit Beqir Alia). Unė po tė dėrgojė fotot e procesit gjyqsor, tė cilat m’i ka dėrguar Drejtori i Arkivit tė Ministrisė sė Brendėshme, Kastriot Dervishi, njė mik shumė i mirė, i cili mė ka ndihmuar me ēdo gjė qė unė i kam kėrkuar.
Kemi njė opinion tė pėrbashkėt me ju, me Vangjelin, me Kadriun dhe me pecialistė tė tjerė, se ėshtė domosdoshmėri ringritja e Institutit tė Naftės me dy-tre gjeologė, dy specialistė seizmikė, dy mikropaleontologė dhe dy ing.shpimi. Dėshira jonė ishte tė kishim dhe njė petrograf, por i miri Viron Skela, qė bashkė me Vangjel Kicin pėrgatitėn njė studim cilėsor, nuk jeton mė. Dy ing.shpimit na duhen pėr tė ngritur njė brigadė shpimi shqiptare, tė bėjmė shpime nė tokėn tonė, se ne e njohim gjeologjinė shqiptare nė majė tė gishtave. Mė duket se edhe pusi i fundit i -12 ka dalė skifo, se nuk shkruhet dhe flitet asgjėkundi pėr ‘tė.
Pra, si konkluzion ne do kėrkojmė qė kompanive tė huaja tu jepet leje pėr kėrkim nė shelfin e Adriatikut. Ato e kanė diskredituar tokėn shqiptare. Ndėrsa gjeologėt shqiptarė, ne tė fundit e kemi vėrtetuar naftėmbajtjen e tokės shqiptare. Bile kemi zbuluar vendburime perbindėsh, si ai i Cakranit. Ne kemi gati disa projekte pėr t'i atakuar me shpime. Me shtetin do tė lidhim njė kontratė bashkėpunimi dhe interesi. Si konkluzion, tė drejtėn ekskluzive pėr kėrkim nafte dhe gazi nė tokėn shqiptare ta ketė Instituti ynė. Gjithashtu nė vendburimet, qė shteti u ka dhėnė me koncension tė huajve, tė njihet autorėsia e gjeologve shqiptarė, dhe atyre t'ju jepet pjesa qė u takon si autorė tė zbulimit tė vendburimeve, ku do tė pėrfitonin ata qė janė gjallė dhe familjarėt e atyre qė u pushkatuan, dhe tė tjerė qė nuk jetojnė.
Sot, nė kėtė krizė globale energjitike, ne gjeologėt shqiptarė e shohim me trishtim ecurinė e kėrkimeve tė naftės nė Shqipėri. E pritėm me entuziazėm vėrshimin e kompanive tė huaja, por kaluan mbi 20 vjet, u shpuan 12 puse dhe nuk pamė rezultat pozitiv. Ne gjeologėt shpiptarė, bėmė kauzė, ne bėmė zbulime tė njėpasnjėshme tė vendburimeve tė naftės nė Shqipėri. Nafta u bė pėrcaktuese nė ekonominė shqiptare (pasrrulla “Nafta ēan bllokadėn”) dhe njė faktor me rėndėsi nė mirėqenien e popullit. Zbulimi i Marimzės u pasua nga heqja e sistemit tė triskėtimit, ndėrsa djegja e vendburimit tė Cakranit vendosi tallonin. E gjithė kjo punė e zbulimit tė vendburimeve u ndėrpre nga njė krim shtetėror i pashembullt. U ndėshkua inteligjenca e naftės. Ne mendojmė se duhet ta vazhdojmė, atje ku e lamė”.
Kėto ishin mesazhet, qė mė ka pėrcjell i ndjeri Nuredin Skrapari, me tė cilin nuk kam pasur asnjė lloj interference nė asnjė brez frekuence. Kėshtu, njerėzit e zakonshėm pėshtillen nė mit, pėr tė cilėt ka vend citati i Churchillit, se suksesi nuk ėshtė pėrfundimtar, dėshtimi nuk ėshtė fatal: ėshtė guximi pėr tė vazhduar atė qė ka rėndėsi.
Si pėr shumė naftėtarė, qė largohen ēdo ditė, edhe pėr tė ndjerin Nuredin Skraparin kėto qeveri, jashtė dhe brenda ēadrave, qė nuk i lanė grevistėt e Zharrėsit tė uleshin nė trotuar, nuk kanė pėrcjellė asnjė kronikė tė shkurtėr pėr kėta heronj tė vėrtetė, qė largohen pėrjetėsisht nga kjo botė. Faji ėshtė i yni, i vet ne naftėtarve, sepse ne akoma nuk e dim fuqinė e naftės, se duhet tė krijojmė partinė e naftės shqiptare, tė demaskojmė dhe tė varim edhe gjithė kolegėt tanė, tė cilėt kanė qenė dhe janė ciceronė tė kėtyre qeveritarve dhe kompanive tė huaja, ata tė cilėt kanė firmosur skallavėrimin tonė. Vetėm kėshtu mundet ta kuptojmė tė ndjerin Nuredin kur thotė, se duhet tė vazhdojmė atje ku e lamė. Unė do tė thosha, rroftė lufta pėr dinjitet dhe drejtėsi.
Po sa akoma do tė presim? Sa!?
Dhe diēka tė fundit, i ndjeri Nuredin shkroi njė libėr pėr naftėn, por asnjė naftėtar elitar, pėr kėtė libėr nuk ka mprehur lapsin tė shkruajė dy fjalė tė vetme… Albpetrolcinizmi ynė ėshtė shkatėrrues mė shumė se arma atomike! Ja cilėt jemi ne naftėtarėt shqiptarė: Ne rrimė nė pritje tė botimit tė ndonjė shkrimi pėr naftėn, dhe nė llogoret me anonime vjellim fjalėt mė tė kėqija kundėr autorit! Luftė njėri-tjetrit dhe cinizėm. Por mjaftė mė kėshtu! Nafta ka fuqi dhe moral.



25/04/2017 - 22:40:51 | Komente: 0 | Shikuar: 858 |  |  | Lart
« Para | Tjetra »


This item is closed, it's not possible to add new comments to it or to vote on it