Frank Shkreli: 75-vjetori i VOA-s, shumė vite, tregime e histori

Ky vit shėnon 75-vjetorin e themelimit tė Zėrit tė Amerikės. Nja shtatė javė pasi Shtetet e Bashkuara hynė nė Luftėn e dytė Botėrore, pėr herė tė parė, mė 1 shkurt, 1942 u transmetua njė program prej 15-minutash nga njė studio e vogėl nė Nju Jork, drejtuar Gjermanisė. Programi i parė i VOA-s filloi me fjalėt e folėsit Uilliam Hejl: Po ju sjellim zėrat nga Amerika. Sot dhe ēdo ditė prej sodit, ne do t’ju flasim pėr Amerikėn dhe pėr luftėn. Lajmet mund tė jenė tė mira pėr ne. Ose lajmet mund tė jenė tė kėqia. Por ne do t’ju themi tė vėrtetėn.” Ndėrkaq, ē’prej vitit 1976, kėto fjalė janė mishėruar nė Kartėn e Zėrit tė Amerikės, nė dokumentin qė sipas ligjit, Zėri i Amerikės, duhet tė vazhdojė tė, “Shėrbejė si burim i besueshėm

Frank Shkreli
dhe i mirė informuar lajmesh”. Pėr mė tepėr, ky ligj detyron VOA-n qė trasmetimet e sajė duhet tė jenė, “tė sakta, objektive dhe gjithpėrfshirėse”. Drejtoresha aktuale e Zėrit tė Amerikės, Amanda Bennett ėshtė shprehur se, “Janė bėrė 75 vjetė ē’prej kohės qė kemi filluar tė transmetojmė lajme dhe informacione objektive dhe se puna qė jemi duke bėrė tani ėshtė mė e rėndėsishme se kurrė mė parė.”

Mbrenda njė kohe tė shkurtė, pas transmetimit tė parė shkurtin e vitit 1942, me mbarimin e Luftės sė Dytė Botėrore, Zėri i Amerikės kishte filluar transmetimet radiofonike nė 40-gjuhė tė huaja, pėrfshirė edhe gjuhėn shqipe.

Nė njė njoftim tė shpėrndarė pėr medien ditėt e fundit, Zyra e VOA-s pėr informimin e publikut thotė se, me rastin e 75-vjetorit tė themelimit tė Zėrit tė Amerikės, ky ent mediatik botėror vazhdon tė marrė urime nga personalitete politike amerikane dhe ndėrkombėtare, si dhe nga personalitete tė tjera nga tė gjtiha anėt e botės. Nė kėtė njoftim pėr publikun, pasqyrohen urimet nga ish-presidenti amerikan Xhimi Karter dhe ish-presidenti Xhorxh W Bush.

Presidenti i 39-tė i Shteteve tė Bashkuara, demokrati Xhimi Karter citohet tė ketė thėnė nė urimin dėrguar VOA’s se, “Ne e dijmė se transmetimet e Zėrit tė Amerikės kanė qenė dhe janė burim inkurajimi pėr gjenerata tė tėra tė mbrojtėsve tė tė drejtave tė njeriut anė e mbanė botės. Unė jam krenar qė ky ent mediatik i Shteteve tė Bashkuara u kushton vėmendje dhe u jep njė zė qė nuk e kanė popujt e shtypur dhe tė margjinalizuar kudo nė botė.” Nė njoftimin e VOA’s thuhet gjithashtu se Presidenti Karter, nė mesazhin e tij tė urimit, e cilėsoi Zėrin e Amerikės si, “Njė model i njė shtypi tė fuqishėm, tė lirė e tė pavarur”.

Ndėrsa Presidenti i 43-tė i Shteteve tė Bashkuara, republikani Xhorxh W. Bush, nė urimin e tij dėrguar VOA’s nė 75-vjetorin e themelimit, shprehu respektin e tij ndaj dėgjuesve tė Zėrit tė Amerikės, anė e mbanė botės, tė cilėt sipas tij, gjatė viteve kanė rrezikuar shumė pėr tė dėgjuar “zėrin e lirė” tė VOA-s, njė zė, qė shtoi ai, i ėshtė pėrgjigjur dėshirės sė ēdo zemre tė njeriut pėr tė jetuar nė liri. Presidenti Bush, nė mesazhin e tij, e ka vlerėsuar Zėrin e Amerikės si, “Njė zė realist pėr paqė. Jo nė zė idealist i pa shpresė”. Kam folur shumė me udhėheqės tė ndryshėm botėrorė gjatė mandatit tim, tha ai, duke shtuar se nė takimet me ta u ka “Kujtuar atyre rėndėsinė e rolit qė luan shtypi i lirė, si njė prej gurthemeleve”, tė demokracisė. Ish-presidenti amerikan Bush ka nėnvijuar me kėtė rast se, “Liria nuk ėshtė njė e drejtė amerikane, as nuk ėshtė njė ide amerikane. Liria ėshtė njė ide universale dhe Zėri i Amerikės ėshtė pjesė e kėtij nocioni… Zėri i Amerikės na kujton kėtė universalitet tė lirisė”, ėshtė shprehur Presidenti Xhorxh Bush, nė urimin e tij dėrguar VOA-s kohėt e fundit, nė kujtim tė 75-vjetorit tė themelimit.

Ndėrkaq, VOA njofton se mė heret, ndėr personalitete tė tjera tė larta botėrore, i kishte ardhur njė mesazh urimi nga ish-Sekretari i Pėrgjithshėm i Kombeve tė Bashkuara, Z. Ban Ki Mun, nė tė cilin ai kujton kohėn kur kishte filluar nė rini, tė mėsonte anglisht, duke dėgjuar Zėrin e Amerikės. Nė atė kohė, tha ai, kishte pak radio aparate nė Kore, qė ėshtė vendlindja e tij, por tha se gjithnjė mban mend hapjen e programit: “Ju flet Zėri i Amerikės! Ėshtė shpresa e shumė njerėzve anė e mbanė botės”, theksoi ish-Sekretari i Pėrgjithshėm i Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara, duke shtuar se VOA pėr ‘tė, “Ishte njė burim i mirė dhe i besueshėm lajmesh ndėrkombėtare”.

20170618-robert.jpg
Robert Bauer, folėsi i emisionit tė parė gjermanisht nė VOA,
drejtuar Gjermanisė gjatė Luftės sė Dytė Botėrore

Ashtu si gjatė 75-viteve tė ekzistencės sė tij, me tė njėjtin pėrkushtim ndaj sė vėrtetės dhe besueshmėrisė nė emisionet e tij, Zėri i Amerikės edhe sot vazhdon transmetimet nė shumė gjuhė tė huaja, pėrfshirė gjuhėn shqipe, ndėrkohė qė korrespondentėt e VOA’s vazhdojnė tė raportojnė nga tė gjitha anėt e botės, pėrfshirė trojet shqiptare nė Ballkan. Sipas VOA’s, nė kėtė 75-vjetor, ky ent ndėrkombėtar mediatik me qėndėr nė Uashington – pėrveē emisoneve tė drejtė pėr drejta -- transmeton lajme dhe informacion nepėrmjet 2500 radio dhe TV stacioneve anė e mbanė botės, ndėrkohė qė komunikon me audienca edhe nepėrmjet medias shoqėrore, siē ėshtė faqja fejsbuk dhe platforma tė tjera. VOA me tė drejtė mburret, se bazuar nė tė dhėnat e vitit tė kaluar, gėzon njė audiencė javore prej 236 milionė vetash, nė tė gjitha platformat e shpėrndarjes sė lajmeve, anė e mbanė botės.
Nuk mund tė mos pėrmend faktin se pjesė e kėsaj historie tė famėshme 75-vjeēare e kėtij enti tė njohur ndėrkombėtar lajmesh e informacioni ka qenė dhe vazhdon tė jetė edhe Zėri i Amerikės nė gjuhėn shqipe, pjesė e Drejtorisė sė VOA-s pėr Euro-Azinė, nėn drejtimin e Dr. Elez Biberajt. Nė raportin e fundit tė Drejtorisė tė Zėrit tė Amerikės pėr Euro-Azinė, thuhet se programet e Zėrit tė Amerikės nė gjuhėn shqipe, “Tėrheqin dhe influencojnė mė shumė njerėz se ēdo transmetues tjetėr ndėrkombėtar lajmesh nė Shqipėri, nė Kosovė dhe nė trojet shqiptare nė Maqedoni, Serbi e Mal tė Zi.” Ky fakt vėrtetohet edhe nga raporti i agjencisė ndėrkombėtare tė anketimeve, “Gallup World Poll National Survey” pėr vitin 2016, nė tė cilin thuhet se VOA shqip llogaritet tė ketė nė Shqipėri njė audiencė prej 60.5 pėr qind e tė rriturve, nė javė dhe 64 pėr qind e tė rriturve nė Republikėn e Kosovės. Kėto tė dhėna, sipas VOA-s, janė mė tė larta pėr tė dy shtetet shqiptare, nė krahasim me ato tė vitit 2015. Nė raport thuhet gjithashtu se 4 nga 5 shikues nė Shqipėri, tė programit televiziv tė VOA-s shqip, e vlerėsojnė kėtė emision si “shumė tė besueshėm”.
Nė tė vėrtetė, ky fenomen ėshtė tepėr i rrallė nė fushėn e transmetimeve ndėrkombėtare – ndoshta i pa precedencė -- kur njė program lajmesh e informacioni nga jashtė, siē ėshtė Zėri i Amerikės nė gjuhėn shqipe, tė tėrheqė njė pėrqindje kaq tė madhe tė shikuesve, nė tė gjitha trojet shqiptare.
Pėr aq sa ky fakt ėshtė njė vlerėsim i meritueshėm i punės qė Shėrbimi Shqip i VOA-s ka bėrė gjatė kėtyre 75-viteve pėr mirė-informimin e shqiptarėve kudo -- shpesh herė nėn rrethana tė vėshtira – aq mė tepėr kam drojė se ėshtė njė tregues i dhėmbshėm i gjėndjes dhe i mjedisit jo tė mirė nė tė cilin vepron media, si nė Shqipėri ashtu edhe nė Kosovė. Ente qė merren me mbrojtjen e lirisė sė shtypit nė botė, siē ėshtė organizata “Freedom House”, e kanė karakterizuar median nė Shqipėri dhe nė Kosovė si “gjysėm tė lirė”, dhe subjekt kontrolli dhe influence nga partitė politike dhe nga interesa tė tjera biznesi. Sipas ekspertėve, mungesa e njė medias vėrtetė tė lirė, objektive dhe tė besueshme nė Shqipėri dhe nė Kosovė, pasqyron edhe arsyet e vėshtirsive tė kėtij tranzicioni tė stėrgjatur, me tė cilin ėshtė pėrballur shoqėria shqiptare, nga komunizmi gjysėm shekullor nė njė demokraci vėrtetė funksionale. Besoj se kjo ėshtė edhe arsyeja kryesore qė Zėri i Amerikės, madje edhe 75-vjetė pas themelimit tė tij, vazhdon tė jetė kaq popullor dhe tė luaj gjithnjė njė rol kryesor nė hapėsirėn mediatike shqiptare, 27-vjetė pas shėmbjes sė komunizmit.

*Autori ka shėrbyer nė detyra tė ndryshme tė Zėrit tė Amerikės gjatė njė kariere 30-vjeēare, pėrfshirė shef i Shėrbimit Shqip dhe drejtor i VOA-s pėr Europėn.



18/06/2017 - 04:34:27 | Komente: 0 | Shikuar: 228 |  |  | Lart
« Para | Tjetra »


This item is closed, it's not possible to add new comments to it or to vote on it