Deklarata e z. Luigj Gurakuqit, shefit tė opozitės shqiptare nė parlamentin shqiptar - Nga Shevki Sh. Voca
Tiranė, 15 Shkurtė 1924*
Deklaratėn e Z. Luigj Gurakuqi tė cilėn do ta paraqesim nė vijim e kemi shkoqitur nga libri i Miroslav Jeliē “Shqipėria-shėnimet pėr njerėzit dhe ngjarjet”, faqe 50-54, Beograd 1933. Disa fjalė pėr autorin e librit:
M. Jelliē ishte nga Beogradi i cili punoi nė cilėsinė e gazetarit nė Shqipėri gjatė viteve 1923-1932. Brenda kėsaj kohe ai kthehej shpesh nė Beograd. Bile menjė rast nė njė takim me Ahmet Zogun ky i kishte thėnė: “Ku je moti nuk na ke vizitua (ėshtė fjala pėr
Lexoje tė plotė | Ora: 12:34:30 | Shikuar: 6108
Figura e pathyeshme kombėtare Don Kelmend Spaçit - Nga Mėhill Velaj
Kosova digjej e dridhej nėn ethet e luftės sė pėrgjakur tė pėrhapur nė tė katėr anėt e saj. Qė nga KaĒaniku, Mitrovica e veriut e deri nė Qafėn e Prushit, Ēakor, Sharri plak ngado qė tė hidhje sytė - asgjė tjetėr veĒ masakra dhe njerėz tė torturuar. Hienat e llumit tė popullit sėrb po bėnin kėrdinė mbi njė popull tė varfėr, tė pambrojtur dhe me njė kulturė shekullore tė lakmueshme nga tė gjithė.
Lexoje tė plotė | Ora: 09:15:48 | Shikuar: 5150
Visar Dodani dhe kujtimet e tij - Nga Baki Ymeri
Jemi bij tė njė kombi qė na e ndez zemrėn me zjarr tė shenjtė
Porsi gjaku dhe fryma qė janė shpirti i njeriut, gazetat dhe dituria janė shpirti i njė kombi
Duke i falėnderuar birit tė njė rilindasi korēar (Thanas Kristo Rėmbeci), para ca vitesh na ra nė dorė njė libėr i vjetėr dhe i rrallė: “Memorjet e mija” (Kujtime mbi zhvillimet a para tė Rilindjes sė Kombit Shqiptar nė Bukuresht). Kjo vepėr e njė rėndėsie tė jashtėzakonshme albanologjike, u botua para 78 vitesh nė Shtypshkronjėn “Albania” tė Konstancės (1930).
Lexoje tė plotė | Ora: 08:55:09 | Shikuar: 6742
Shqiptarėt dhe Hebrenjtė gjatė shekujve - Nga Apostol Kotani
Dr. Apostol Kotani (autor i librit "Shqiptarėt dhe Hebrenjtė gjatė shekujve")
Hebrenjtė e Hungarisė ndihmuan edhe Heroin Kombėtar tė Shqipėrisė dhe tė qytetėrimit evropian, Gjergj Kastriot Skėnderbeun pėr tė ardhur nė fuqi. Populli shqiptar nuk lejoj qė tė keqtrajtohej dhe persekutohej asnjė hebre, nė njė kohė kur nė vendet e tjera tė Evropės sė pushtuar u shfarosėn 6 milionė nga tė ll milionėt e vendosur nė kėto vende, ndėr tė cilėt 1 milionė e 500 mijė fėmijė. Kjo e nxori Shqipėrinė nė vendin e parė nė
Lexoje tė plotė | Ora: 10:17:03 | Shikuar: 7817
Qani Nesimi: Ortodoksizmi te shqiptarėt (historia e religjioneve) – Nga Shefki Sh. Voca
Njė libėr shkencor me vlera tė veēanta
Qani Nesimi i takon brezit tė ri tė studiuesve shkencor nė kėtė veprimtari. Ky hulumtues i zellshėm dhe i devotshėm pasi kryen shkollėn e mesėm nė medresenė e Isa Beut nė Shkup, studimet i vazhdon nė fakultetin teologjik nė Samsun tė Turqisė nė tė cilėn diplomon mė 1997. Duke qenė i etshėm nė kėrkim tė diturisė ai nė vitin 2000, arrin tė pėrfundojė studimet pas diplomike nė fushėn e filozofisė dhe shkencave
Lexoje tė plotė | Ora: 20:46:03 | Shikuar: 5993
Atdhedashuria e Baca Kurti Gjokaj tė Grudės - Nga Gjon Frani Ivezaj
Shpesh familjet e tyre shtoheshin me djem, qė sipas konceptit tė malėsorėve do tė thoshte askohe se kishte mė tepėr pushkė pėr t’i bėrė ballė pushtuesve osmanllinj, qė nė Malėsi gjithnjė gjetėn kundėrshtimin mė tė ashpėr mė armė nė dorė, pakėnaqsinė dhe ndjenjėn e lartė tė kundėrshtimit dhe mosnėnshtrimit ndaj zgjedhės sė huaj. Pėr malėsorin gjithnjė liria ishte gjėja mė e shtrenjtė.
Lexoje tė plotė | Ora: 12:11:46 | Shikuar: 5607
Serbia antirumune dhe mbrojtja e Kosovės nė Bukuresht - Nga Baki Ymeri
Duke e shfletuar librin e publicistit Florian Bichir, Ndėrsime shpirtėrore, Sibiu, 2008)
Derisa Basarabia ka qenė koloni e Rusisė, Kosova ka qenė koloni e Serbisė. Rumunėt e zonės sė Timokut nuk kanė kurrfarė tė drejte. Derisa serbėt gėzojnė nė Rumani tė drejtat fetare tė garantuara nga shteti, rumunėve tė Timokut nė Serbi u ėshtė ndaluar tė luten nė gjuhėn e vet.
Lexoje tė plotė | Ora: 14:06:35 | Shikuar: 5160
Kur “Skėnderbeu” nuk asht historia e Skėnderbeut - Nga Ardian Ndreca
Kohėt e fundit tė pėrditshmet shqiptare vluen prej qėndrimesh, ma sė shumti polemike, ndaj kėsaj vepre tė historianit tė ri zviceran Oliver Jens Schmitt. Me tė drejtė autori i veprės dhe pėrkthyesi i saj A. Klosi, ftuen polemistat me e lexue ma parė veprėn dhe mandej me ba debat. Na duket nji kėshillė me mend, edhe pse u duk se pėrkthyesi nė zjarrminė qė kap shpeshherė opinionin publik nė kėsi rastesh, e ndiente veten paksa bashkėautor tė veprės,
Lexoje tė plotė | Ora: 19:46:16 | Shikuar: 5846
Ajdin Ali Pashė Draga personalitet i haruar pėr tė cilin duhet shkruar mė shumė - Nga Shevki Sh. Voca
Plejadės sė madhe tė rilindėseve tanė kombėtarė pa dyshim qė i takon edhe emri i Ajdin (diku Hajdin) Bej Dragė-s, nga familja e njohur e Dragajve tė Mojstirit tė Kosovės-kufi me Rozhajėn.i cili nuk kishte vijuar shkolla tė larta jashtė vendit sikurse dy vėllazėritė e tij, i madhi Nexhipi dhe i vogli Ferati, tė cilėt shikuar nga aspekti politiko-diplomatike dhanė kontribut tė madh pėr ēdo gjė qė ishte nė interesin kombėtar.
Lexoje tė plotė | Ora: 10:11:20 | Shikuar: 6124
Nxėnėsit e shkollės shqipe “Gjergj Kastrioti Skanderbeg” nė New York, i pritėn tė gėzuar festat e fundvitit
Instituti “Gjergj Kastrioti Skanderbeg” e mbylli me sukses semestrin e dytė tė vitit shkollor 2008-2009. Nxėnėsit e shkollės shqipe mezi e prisnin ditėn e shtunė tė kėsaj jave, sepse krahas mėsimit tė hapur qė do tė zhvillohej nė klasė, do tė festoheshin Krishtlindjet dhe pritja e Vitit te Ri. Ata erdhėn grupe-grupe me prindėrit prej dore, gjyshėrit, mėsuesit dhe ashtu tė gėzuar uleshin nė klasė pranė bankave tė tyre. Ndėrsa jashtė flokėt e dėborės kishin veshur pemėt si nuse me vello tė tylta dhe tokėn me njė tapet tė bardhė, brenda ndėrtesės kėshtjellė,
Lexoje tė plotė | Ora: 20:15:12 | Shikuar: 5454
Emri i Zotit - Nga Mexhid Yvejsi
Nė njėqind e njė gjuhė, te njėqind e njė fise, popuj, kombe!
Gjatė gjithė historisė njerėzore, tė gjithė fiset, popujt dhe kombet kudo dhe kurdoherė, kanė besuar nė njė Zot, Autor, Krijues, Sundues, Zhvillues Furnizues i ēdo krijese, i ēdo gjallese…
Fise, popuj dhe kombe tė ndryshėm, gjatė gjithė historisė, jo vetėm qė kanė besuar nė Zot, por Atė edhe e kanė adhuruar nė objekte tė ndryshme fetare dhe e kanė emėruar me njė emėr tė veēantė, me njė kuptimtė veēantė.
Lexoje tė plotė | Ora: 21:32:59 | Shikuar: 5497
Prejardhja e Kalendarit - Nga Mexhid Yvejsi
Prejardhja e muajve tė vitit
Prejardhja e ditėve tė javės
Emėrimi dhe kuptimi …
H Y R J E
Nuk ka njeri qė nuk ka kalendar nė shtėpi. Nuk ka shqiptar, shehėrli apo katundar, qė nuk ka njė apo mė shumė kalendarė, kalendarė tė ēdo forme, lloji, cilėsie apo madhėsie.
Lexoje tė plotė | Ora: 09:47:35 | Shikuar: 5383
Said Najdeni-Hoxhė Voka (Vogli) veprimtar i dalluar i Rilindjes
Nuk vuaj pėr para e pėr grada por pėr komb e atdhe” - S. Najdeni
Rilindja Kombėtare Shqiptare ishte njė lėvizje e gjerė politike e kulturore qė synonte ēlirimin e tė gjitha tokave shqiptare dhe bashkimin e tyre nė njė shtet tė vetėm e tė pavarur, si edhe zhvillimin e gjuhės, tė arsimit e tė kulturės kombėtare. Ajo pėrfshin njė epokė tė tėrė historike qė filloi nė gjysmėn e parė tė shekullit XIX (1830) dhe mbaroi mė 1912 me Shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė.
Lexoje tė plotė | Ora: 20:59:38 | Shikuar: 6444
Shtojce ne “Historikun e Qeparoit” - Nga Janko Ll. Pali
Ne kohen qe po rrija pa pune ne shtepi, pas ardhjes sime ne prandveren e vitit 1921 nga kurbeti, se dyti e tashi nga Franca, u be bashkimi i Krahines sone me qeverine qendrore te Tiranes, ne baze te mareveshjes qe u be aso kohe ne Korfuz, midis perfaqesuesve te Shtetit Shqiptar dhe te atyre te “Krahines Autonome” te Himares, qe nen kryesine e Niko Spiromilos, te vellaut te majorit te gjendarmerise Greke Spiros, qe me 5 Nendor te vitit 1912, zbarkoi ne Spile te Himares me nje fuqi te vogel andartesh Greke dhe pushtoi fshatin e Himares,
Lexoje tė plotė | Ora: 20:20:39 | Shikuar: 5466
Deshtimi i ''luftes kunder terrorizmit'' - Nga Mevlut Derti
11 Shtatori 2001 ne SHBA "ndryshoi ēdo send", ishin fjalėt qė i tha George W. Bush. Pas sulmeve u deklarua "Lufta Kunder Terrorizmit" ku bota duhej te perballej me nje te keqe mbare boterore, duke u bazuar ne grupet terroriste dhe shtetet qė pėrkrahnin organizatat terroriste (Shtetet qė nuk ishin proamerikane) te ashtuquajtura nga SHBA-te (anti-SHBA ). Sulmuesi i dyshuar ishte organizata Al-Kaida me udhėheqesin e tyre Osama bin Laden.
Lexoje tė plotė | Ora: 14:35:33 | Shikuar: 5569
«Para | 1 | 2 | 3 | ...| 117 | 118 | 119 |...| 123 | 124 | 125 | Tjetra»