Njė Jetė e Tėrė Mes Idealizmit dhe Materializmit
Meditacion mbi esse-nė e kredos sė njohurive etiko-shkencore filozofike te Bepin Kuqanit)
Gjatė vizitave tė shpeshta nė shtėpinė konforte amerikane tė ndėrtuar nga duart e arta e mjeshtėrit Genc Kuqani, pranė qytetit tė bukur tė Stamfordit nė shtetin Kenerike nė ShBA, publicisti Bep Kuqani, me njė modesti e thjeshtėsi fisnike mė dhuroi librin e ri: "Kredoja ime filozofike", tė botuar nė vendlindje. Nė vorbullėn e titujve tė shumtė tė librave nė gjuhėn shqipe,
Nga Klajd Kapinova
Lexoje tė plotė | Ora: 21:51:22 | Shikuar: 7703
Zenel Anxhaku: Camėt e Viēishtit tė shtatė Maleve tė Dibrės
Shumėkush qė ka takuar nė rrjedhat e jetės Camėt e Viēishtit tė Shtatė Maleve tė Dibrės ka vėnė re karakterin e tyre tė heshtur, dėshirėn pėr tė qenė tė padukshėm nė zhurmėn e pėrgjithshme, karakterin e bletės tė njė pune tė pabujė, por edhe kėmbėnguljen e njė shkėmbi tė ngulur thellė nė truallin e vet. Nė njė radhė librash mund tė lexosh pėr historinė e fisit tė Camėve dhe vė re se kėto bij dhe bija tė Dibrės kanė ditur mirė dhe bukur tė thonė fjalėn e tyre nė radhė tė parė pėr shkollėn shqipe dhe pastaj natyrshėm edhe nė radhėn e Lirisė.
Lexoje tė plotė | Ora: 15:49:02 | Shikuar: 8119
Zoti e Bekoftė Amerikėn
Kjo thėnie kaq e goditur pėr tokėn qė zbuloi Kolombi ėshtė shkruar kudo, nėpėr vitrina dyqanesh, rrugė e sheshe tė Amerikės, mandej edhe pėrbrenda shpirtit tė banorėve tė saj e tė kujtdo qė e viziton atė, qoftė edhe pėr njė kohė tė shkurtėr. Amerika ėshtė e mbetet si njė veprim i ndritshėm, arritje e qytetėrimit tė lashtė e tė ri, kurorė e demokracisė e tė mirėqenies,
Nga Miho Gjini
Lexoje tė plotė | Ora: 10:58:58 | Shikuar: 8225
Misionarėt
Tė shtatė…
Tė shtatė fshatrat: "Palas, Dhėrmi, Vuno, Himarė, Pilur, Kudhės, Qeparo". Dhe tė gjithė rrjedhin nga njė farė e me rrėnjė nga i njėjti trung. Kaonia, fis i lashtė i antikitetit. Po e sjell edhe nė vargėzimin e folklorit tė urtė: Himarė, Kaninė Drashovicė/ Tepelenė, Kardhiq, Nivicė/Kaonė janė tė gjithė/nga njė farė e nga njė fis…. Diku nga shekulli i X, Himarė quheshin trevat e sotme, Lumi i Vlorės dhe Kurveleshi… I kėsaj treve ėshtė edhe ky rilindės
Nga Gėzim LLOJDIA
Lexoje tė plotė | Ora: 10:52:43 | Shikuar: 7797
Homazh per Henriko Veizin
Kane kaluar me shume se 15 vjet nga ndarja e parakoheshme e Henriko Veizit, njerit prej intelektualeve te shquar ne fushen e inxhinjerise se naftes dhe artit te karikatures. Ai ishte nje specialist i shquar i naftes dhe nje artist i talentuar i karikatures. Figura e Henrikos eshte sa komplekse aqe dhe njerezore. Enrikua ben pjese ne ate grup njerzish qe sa me shume kalon koha aqe me shume ndihet mungesa e tyre. Ai ka vlera te ēmuara
Nga Prof. Dr. Ajet Mezini
Lexoje tė plotė | Ora: 20:27:17 | Shikuar: 7849
Hafėz  Ali  Korēa Klerik, Mėsues dhe Veprimtar i Shquar i Ēėshtjes Kombėtare
Njė grumbulli njerėzish, shumica tė rinj, ... kishin marrė nė krahė dhe e ngrinin lart njė njeri me veshjen e klerikut islam duke thirrur: - Rroftė shqipja, rrofshin shkronjat tona!
Po cili ishte ky klerik rreth tė cilit ishin mbledhur kaq shumė njerėz?

Ishte 14 shkurt i vitit 1910. Ditė e hėnė para dreke. Mbi 10 mijė burra e mbi 150 kalorės, jo vetėm nga Korca po edhe nga krahinat pėr rreth, u ngjitėn nė kodrėn

Nga Apostol BITRAKU
Lexoje tė plotė | Ora: 10:02:38 | Shikuar: 7647
Njė Libėr qė tė Lė Mbresa tė Pashlyeshme
Refleksione rreth librit: “Hedhje dritė rreth shtrembėrimesh historike” tė studiuesit Mėrgim Korēa)
“Hedhje dritė rreth shtrėmbėrimesh historike”. I tillė ėshtė libri i ri, qė ka pėr autor studiuesin dhe publicistin e palodhur z. Mėrgim Korēa. Nė kėto kėndvėshtrime shumė tė rėndėsishme historike, hidhet me tė vėrtetė dritė e plotė dhe e qartė si drita e diellit, rreth shum ngjarjesh tmerrėsisht tragjike
Nga Tomė Mrijaj, New York
Lexoje tė plotė | Ora: 16:07:42 | Shikuar: 8081
Triptik – Baba Tomorri, Dede Reshat Bardhi & Sari Saltik
Dy vėllezėr tė fuqishem dhe te hijshėm; Tomorri dhe Shpiragu, u zunė pėr njė vajzė tė bukur e cila quhej Lenie* apo Helenė, (sot Mal nė trekendeshin Skrapar-Korēe-Gramsh) pas sė cilės tė dy kishin lėnė mėnd. Midis tyre filloi lufta pėr tė shtėnė nė dorė Lenien. Tomorri luftonte me shpatė dhe Shpiragu me topuz. Tomorri e goditi Shpiragun me shpatė dhe kjo duket tek shpatet e Shpiragut tė cilat edhe sot janė vija-vija. Ndėrsa Shpiragu
Nga Agim Bacelli
Lexoje tė plotė | Ora: 13:46:38 | Shikuar: 12916
“Lidhja e Prizrenit” 10 Qershori 1878 dhe Lidhja II dhe III e Prizrenit
Pas epokės sė lavdishme tė Heroit Nacional Gjergj Kastriotit, “Lidhja e Prizrenit”, shėnoi ngjarjen mė tė re, mbasi sikurse Besėlidhja e Skėnderbeut e 1444 edhe Lidhja I, II e III e Prizrenit mbartėn vlera tė rėndėsishme nė vendlindje e diasporė.
Pėr njė kohė tė gjatė nė Kosovė e Shqipėri, mbi Lidhjen e Prizrenit 1878 deri nė vitin 1990, ėshtė shkruar nė mėnyrė tė njėanshme nga historiografia komuniste qė ngjarjet e pėrsonalitetet i ka parė me syrin ideologjik, se sa duke
Nga Tomė MRIJAJ dhe Klajd KAPINOVA
Lexoje tė plotė | Ora: 16:16:12 | Shikuar: 10067
Sokolesha Marie Shllaku (1922 - 1946) njė “nuse” e Vetėflijuar pėr Shqipėrinė Etnike
Marie Shllaku bijė e Shkodrės martire e Kosovės - Refleksione rreth librit jetėshkrimor: “Marie Shllaku bijė e Shkodrės martire e Kosovės”, tė autorit Tomė Mrijaj
Kanė kaluar shumė vite, kur autori, ka hapur skedat e para, pėr tė hartuar lėnden e librit. Vit pas viti, pas ecejakjeve me avion nė rrugėtimin New York - Tiranė, New York - Prishtinė, ka hulumtuar dhe sistemuar tėrė materialin studimor, si njė bletė punėtore, me durim dhe pėrkujdesje tė veēantė.
Nga Klajd Kapinova
Lexoje tė plotė | Ora: 10:56:20 | Shikuar: 8931
Stanislav Zuber dhe Gjenocidi Komunist
Prof. Dr. Stanislav Zuber, nje nga shkencėtarėt e famshėm tė rangut evropian nė industrinė e naftės,  punoi pėr 20 vjet me radhė nė Shqipėri, nė kėrkimin dhe zbulimin e fushave naftėmbajtėse tė vendit tonė. Vrasja sa mizore aqe tragjike e profesorit tė famshėm polak, e cila nė atė kohė u mbajt e fshehtė, nuk do tė mėsohej kurrė, po tė mos ishte bėrė publike nga shkrimtari i famshėm shqiptar, Petro Marko.

Nga Prof. Dr. Ajet Mezini
Lexoje tė plotė | Ora: 21:00:34 | Shikuar: 8451
Studimi: ''Kanuni i Lekė Dukagjinit''
Kanuni i Lekė Dukagjinit ėshtė njė vepėr unikale me frymė humaniste e periudhės sė Rilindjes Evropiane nė gjuhėn shqipe. Kanuni ėshtė Bibla Shqiptare.
Ligji Amerikan e dėnon me vdekje njeriun, kur ja merr jetėn tjetrit...
Pra, vetė Klintoni ka deklaruar se Kanuni i Lek Dukagjinit ka njė themel tė ngjashėm me kushtetutėn Amerikane nė lidhje me mbrojtjen e jetės sė njeriut, me respektimin
Nga Luigj Shkodrani
Lexoje tė plotė | Ora: 11:35:57 | Shikuar: 8637
Dashuritë e Mija: Familja, Korca dhe Pasioni për Volejbollin
Intervistë me një nga korifejtë e volejbollit spektakolar të viteve '70-t, ish - tranierin historik të Ekipit të volejbollit, "Skënderbeu" të Korcës Profesor Pandeli Gëllci. E kush nuk do të dëshironte të përligjte sot, të sillte në kujtesë, elitën e shquar historike të sportit shqiptar, ata që bënë historinë e futbollit shqiptar, si legjendat, Arben Minga, Ilir Përnaska. Foto Strakosha, me armatën e tyre nga pas, -apo -në historinë e lojrave me dorë, për
Nga Raimonda Moisiu
Lexoje tė plotė | Ora: 22:44:41 | Shikuar: 8302
Kah Po Shkon Kosova?
Decentralizimi nė Kosovė ėshtė projekt i Serbisė…!

Pėrmbajtja:
- Serbia ėshtė e interesuar pėr territore dhe resurse;
- Decentralizimi nė Kosovė ėshtė projekt i Serbisė;
- Pasojat e decentralizimit nė Kosovė: Policia e ndarė;
Gjyqėsia e ndarė; Arsimi i ndarė; Shėndetėsia e
ndarė; Financimi; Rikolonizimi.
- Decentralizimi i kėtij lloji ėshtė largim i pushtetit nga qytetari;


Nga Sheradin Berisha
Lexoje tė plotė | Ora: 11:32:11 | Shikuar: 7592
A Ka Ndikuar Copėtimi i Tokave Shqiptare nė Shqipėrine e Mbetur
Nė vitin 1919, kur u krijua Jugosllavia, kur kryeministri Francez, Klemansó, uronte Serbinė pėr krijimin e Jugosllavisė, e cila pėrfshiu edhe tokat shqiptare, pėr Shqipėrinė fillonte njė kalvar i ri. Politika serbe, e shprehur nėpėrmjet kryeministrit tė saj tė asaj kohe Pashiēit "pėr njė Shqipėri sa mė tė vogėl dhe sa mė tė varfėr", u mbėshtet edhe nga fuqitė e mėdha tė kohės, qė cunguan tokat shqiptare dhe qė nė atė kohė deklaronin "tashmė Shqipėrisė i kanė mbetur vetėm malet dhe tokat e kripura".
Nga Linda
Lexoje tė plotė | Ora: 10:25:20 | Shikuar: 8028
«Para | 1 | 2 | 3 | ...| 119 | 120 | 121 | Tjetra»