Bota ka nevojė pėr sigurinė amerikane - Nga Ismet Hajrullahu
Personalisht, pata rastin qė tė merrja pjesė nė njė sėrė aktivitetesh tė organizuara nė Denver gjatė Konventės sė Demokratėve. Nė ato organizime dukej entuziazmi dhe besimi i qytetareve amerikan tek premtimet e Barak Obamės pėr ndryshime. Realiteti i njė Amerike tė bashkuar ėshtė njė mesazh mbi tė cilin do duhej tė fuqizohej njė filozofi e re se bashkimi i kombit ėshtė nocion i zhvillimit dhe i progresit demokratik, ekonomik, dhe socio-kulturor.
Lexoje tė plotė | Ora: 10:32:23 | Shikuar: 5578
Shpallja e pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe formimi i shtetit shqiptar (2) - Nga Isuf B. Bajrami
Ndonėse ishin tė ndėrgjegjshėm qė e ardhmja e Shqipėrisė garantohej me formimin e njė shteti tė pavarur, pėrballė rrezikut tė copėtimit, "tė zhdukjes sė ekzistencės kombėtare dhe politike tė vendit" (A. Frashėri, Letėr nga Janina, "Basiret", Istambull, nr. 2416, 7/19 prill 1878), i cili u qėndronte mbi krye shqiptarėve si "shpata e Damokleut", atdhetarėt rilindė veēuan si njė detyrė tepėr tė ngutshme dhe imperativė bashkimin e viseve shqiptare, kėrkuan nga Porta e Lartė "qė vendi i quajtur Shqipėri tė bashkohej nė njė tėrėsi dhe tė formonte njė vilajet tė vetėm" (Akte tė Rilindjes. . . , dok. 52). [Lexo pjesėn 1]
Lexoje tė plotė | Ora: 07:53:26 | Shikuar: 6813
Njė vepėr e veēantė pėr historinė tonė kombėtare e shkruar pak mė ndryshe - Nga Shevki Sh. Voca
NGA PERANDORIA OSMANE NE SHQIPĖRI e shkruam historine me tolerance...”
(OSMANLID’DAN ARNAVUTLUK’A tarihi hožgörüyle yazdik...)

Vepra nė fjalė ėshtė botim i pėrmbledhjes sė kumtimeve tė mbajtura gjatė zhvillimit tė punimeve tė “Konferencės Shkencore Ndėrkombėtare” e mbajtur nė Tiranė me 2 e 3 qershor 2005., nėn organizimin e Zyrės sė Administratės Turke pėr Bashkėpunim e Zhvillim pranė Kryeministrisė (TIKA), dhe Zyrės Rajonale nė Tiranė, me titull “Toleranca nė aktet administrative osmane”, (“Osmanli Idari Yazižmalarinda Hožgörü”).

Lexoje tė plotė | Ora: 09:46:04 | Shikuar: 6788
Zemėrimi i Natyrės - Nga Artan Mullaj
Kur nėna natyrė shpėrthen nė zemėrim, njerėzimi ngjan para saj i dobėt dhe i parėndėsishėm. Ciklone, cuname, tėrmete dhe vullkane mund tė shfarosin mijėra njerėz brenda vetėm disa minutave, ndėrsa nė shumicėn e rasteve, statistikat e fundit tė tė vdekurve mbeten zakonisht dhe realisht tė panjohura.
Njerėzit sot janė dėshmitarė tė katastrofave natyrore;si paralajmėrime tė pafajshme tė fatalitetit, logjika e hekurt e misioneve tė tyre (nėse ekzistojnė), i ka shtrėnguar tė gjithė tė qėndrojmė nė njė heshtje dhe nė njė pritje tė ankthe
Lexoje tė plotė | Ora: 07:47:56 | Shikuar: 5204
Intervistė me intelektualin erudit z.Lek Pervizi - Nga Kėze (Kozeta) Zylo
Z.Lek Pervizi ėshtė njė ndėr intelektualėt e shquar tė Kombit, qė provoi ferrin komunist, kalvarin e vuajtjeve, si i burgosur, internuar, me 16 viktima nė familjen e tij, varret e te cilėva akoma nuk dihen, pėvecse tė nėnės dhe tė vėllait tė tij Gencit. (Shiko albumin me foto)
Janė mijėra viktima tė pafajshme qė pėsuan kėtė fat tragjik!
Kultura e tij e gjerė, por mbi tė gjitha njė bashkėshort shembullor, bėnte qė tė gjente dhe castet romantike nė internim me gruan e tij Beben, emėr qė ja pagėzuan tė internuarit, pasi ishte fėmija i paktė qė i shpėtoi vdekjes nė kampin e internimit.
Lexoje tė plotė | Ora: 08:59:18 | Shikuar: 7672
Korcarja fisnike e Hartfordit qe ka rrėmbyer zemrat e shqiptarėve dhe amerikanėve - Nga Vepror Hasani
HARTFORD - Nė Hartford, kryeqytetin e shtetit tė Connecticut tė SHBA-sė, binte njė shi i imėt. Njė grua me flokė tė lagura ecte me hap tė shpejtė. Edhe sytė i kishte tė lagura. Nuk ishte e vėshtirė qė nė vėshtrimin e saj tė lexoje njė mall tė mbetur atje prej kohėsh. Qė nė ēastin e parė tė nxiste tė mendoje, nėse ajo grua ishte nga Hartfordi apo e ardhur nga ndonjė vend tjetėr i largėt.
Lexoje tė plotė | Ora: 07:31:34 | Shikuar: 6120
Shpallja e pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe formimi i shtetit shqiptar (1) - Nga Isuf B. Bajrami
Shpallja e Pavarėsisė sė Shqipėrisė nė Vlorė mė 28 nėntor 1912 i dha fund sundimit shekullor osman duke shėnuar njė kthesė rrėnjėsore nė fatet e Shqipėrisė. Populli shqiptar, i dha grushtin e fundit ushtarako - politik Perandorisė Otomane, duke kurorėzuar ėndrrat dhe aspiratat mijėvjeēare tė tij. Shqipėria u shpall sovrane,e pavarur jo vetėm ndaj zgjedhės otomane por edhe ndaj ēdo zgjedhe e zinxhirėve tė rinj qė farkoheshin nė kurthet e fqinjėve.
Lexoje tė plotė | Ora: 18:04:47 | Shikuar: 8372
Mendimtari madh francez Rene Guenon (1886-1951) alias Abdylvahid Jahja dhe lidhjet e tij me Masonerinė
Shumė studiues qė janė marrė me jetėn dhe veprėn e Rene Guenonit pajtohen qė nė historinė shpirtėrore tė Evropės sė shekullit XX Guenoni, me mėsimet e tija tė integrimit tradicional pikėrisht prezantoi njė figurė tė jashtėzakonshme dhe unitare. Qėllimi i tij ishte qė pėr bashkėkohėsit e tij tė bėhet njėri nga nismėtarėt e kryehershme tė traditės universale. Zgjedhjet e tija nė metafizik dhe qėndrimet qė mbante pėr mendimin e simboleve nė tė cilat ai bėri hulumtime tė shumta,
Nga Shevki Sh. Voca
Lexoje tė plotė | Ora: 16:15:35 | Shikuar: 5188
Ajo shėndriste si njė ikonė shėnjtėrie... Njė prehje e qetė..- Nga Raimonda Moisiu
Ende kishte forca të buzëqeshte, megjithëse tanimë ishte kufomë. Zëmra e saj kishte pushuar së rrahuri, por ajo përsëri buzëqeshte gjith mirësi, si kishte bërë tërë jetën.
Sepse ishte Nënë!
E kishte trupin e ftohtë tashmë, por në cdo rrudhë të fytyrës së zverdhur si dylli i bletëve, ende endej zhaurima e dashurisë së saj për fëmijët. E kishin vendosur të nusëronte për herën e fundit mes carcafëve të bardhë, si bardhana e shpirtit të saj që kishte fluturuar ndërkohë në bardhanën e parajsës, atje ku venë shpirtërat e dhimbshur të nënave tona.
Lexoje tė plotė | Ora: 09:00:54 | Shikuar: 5326
Edvard Giboni dhe vepra e tij kapitale “Rėnia dhe shkatėrrimi i Perandorisė Romake”
Ekzistojnė historianė shkrimet dhe veprat e tė cilėve me shekuj pėrcillen nė formėn e njėjtė nė tė cilėn janė tė shkruar. Rikonstruksioni i tyre, pėrshkrimi i ngjarjeve dhe komentimet janė aq tė mrekullueshme, sa qė pėr tė plotėsuar apo mėnjanuar diē, shumė pak nevojitet. Sikur mos tė ishte kėshtu atėherė me siguri kishte me pas vėshtirėsi rreth njohurive pėr tė kaluarėn nė pėrgjithėsi. Njėri nga kėta shkrimtar (historian), gjithsesi se ėshtė anglezi Eduard Gibon, tė cilin disa nga studiues na e prezantojnė si tė lindur anglez, ndėrsa tė arsimuar Evropian.
Nga Shevki Sh. Voca

Lexoje tė plotė | Ora: 09:32:27 | Shikuar: 5570
Intervistė e z. Hysen Ibrahimi - Kryetar i LDD-sė Dega nė Suedi
Pėrderisa kjo Qeveri refuzon planin gjasht-pikėsh do ta ket mbėshtetjen tonė, pėrndryshe duhet tė mbahen zgjedhjet lokale dhe nacionale tė parakohshme nė fillim tė vitit tė ardhshėm 2009, dhe tė zgjedhen institucionet qė kanė aftėsi politike dhe diplomatike pėr t’a shtuar numrin e shteteve nė njohjen e Republikės sė Kosovės, sa nuk ėshtė bėrė tepėr vonė.
VushtrriaPRESS: Fillimisht ju faleminderit qė pranuat tė bėjmė njė intervistė me Ju. A mund tė na jepni njė letėrnjoftim tė shkurtėr se kush ėshtė Hysen Ibrahimi?
E intervistoi: Hajdin ISLAMI.
Lexoje tė plotė | Ora: 12:15:14 | Shikuar: 5676
Ajnshtajni dhe Raselli nė shėrbim tė ashtuquajturit “qeveri botėrore”!
Nga prapaskena e historisė:
Para njė kohe ish shefi pėr informim i Shtėpisė sė Bardh, ndėrsa tani publicist dhe analist politik Patrik Bjukenen, nė njė shkrim tė tij shtroi disa pyetje provokuese por, edhe tė vėshtira, si bie fjala: “Kush e ka tradhtuar kombin? Kush kishte simpati ndaj komunistėve? Kush ishte zemėrdėlirė? Kush ishte akuzuar gabimisht apo i fajėsuar rrejshėm?
Nga Shevki Sh. Voca
Lexoje tė plotė | Ora: 10:57:01 | Shikuar: 6005
”Kanuni i Neglizhencės”
Hakmarja, fenomen qė duhet zhdukur.
Duke e vėshtruar kėtė ēėshtje si tejet negative dhe mendoi se po bėjmė lėshim duke respektuar lashtėsinė, dhe duke ikur preokupimit me ekzistimin e gjakmarrjen ekzistenciale tė ēenies sė njeriut si njė zanafillė dhe origjinė tejet e gabuar nė praktikė, shtrohet dilema parasegjithash dilema pėr zhdukjen e gjakmarrjes qė kjo tė marr fund duke e identifikuar si primitive, antiligjore dhe anti-Kombėtare.

Nga Hysen Ibrahimi
Lexoje tė plotė | Ora: 10:30:44 | Shikuar: 5824
Pendimi i Josip Broz Tito - s
Filozofi dhe shkencėtari grek Demokriti (460-370 para e.) thoshte : “Pendimi ndaj veprimit tė keq ėshtė njė shpėtim i jetės.”

Shumė historianė analitik dhe studiues tė ndryshėm thonė se figura historike Evropiane pėr tė cilin deri mė tani ėshtė shkruar mė sė shumti ėshtė gjenerali dhe perandori i njohur francez, Napoleon Bonaparta. Pėr te u shkrua me lėvdata tė mėdha si njė gjeni dhe strateg ushtarak, i cili me ekspeditat e veta pushtuese ndėrroi historinė Evropės, dhe, i dha fund feudalizmit. Njeriu i cili si njė sundimtar absolut bėri reforma tė rėndėsishme nė administratėn franceze dhe nė sistemin juridik.

Nga Shevki Sh. Voca
Lexoje tė plotė | Ora: 17:14:39 | Shikuar: 5715
Punė tė mbarė Mr.President!
Populli amerikan dhe gjithė bota kishte kohe qė gjithė vėmendjen e saj e kishte pėrqėndruar nė zgjedhjet presidenciale tė Amerikės, kjo pėr vetė faktin se dihet roli i Amerikės nė politikėn botėrore. Pas njė kohe tė gjatė gare midis kandidatit republikan, heroit amerikan, John McCain dhe senatorit Barack Hussein Obama, votuesit amerikanė nė rrugėn mė demokratike nė botė zgjodhėn pėr president tė tyre, z.Barak Obama.
Nga Kėze (Kozeta) Zylo
Lexoje tė plotė | Ora: 09:48:56 | Shikuar: 5392
«Para | 1 | 2 | 3 | ...| 119 | 120 | 121 | 122 | 123 | 124 | Tjetra»