Nėse Maqedonia plas, shqiptarėt kėtė rradhė do marrin edhe Ēamėrinė

Shqiptarėt sot nuk janė mė 1913, as mė 1918, as 1924, siē mė kokėtrashėt e sllavėve, maqedonėt, akoma s'e kanė marrė vesh. Shqiptarėt ua treguan vendin sllavėve qė mė 1944, por i tradhėtoi Enver Hoxha nė shkėmbim tė pushtetit personal. Natyrisht nuk e duam luftėn, dhe urojmė qė Maqedonia tė mbijetoj, si njė federatė (si Zvicra), por nėse plas, shqiptarėt s'ka bir nane t'i stop kėtė rradhė.

Forcėn e shqiptarėve e kanė tė qartė tė gjithė sot nė Ballkan. Edhe kur Millosheviēi filloi dėbimin e kosovarėve, nė ditėt tona mė tė vėshtira, fqinjėt u trembėn nga ngritja e mundshme e shqiptarėve, sepse ēdo konflikt me shqiptarėt do pėrshkallėzohet, dhe nė fund "malli do kthehet tek i zoti", trojet e lashta shqiptare do i rikthehen Shqipėrisė. Edhe Greqia u shqetėsua seriozisht atėhere, se mos konflikti pėrshkallėzohej drejt Maqedonisė, e rrjedhimisht drejt Ēamėrisė, dhe s'hezitoj tė tradhėtonte aleaten e saj historike, Serbinė, kur lejoi trupat amerikane tė udhėtonin nėpėr Greqi pėr tė shkuar nė Kosovė (Shqipėria atėhere s'kishte rrugė pėr makineritė amerikane, sot ka).  

Pjesa shqiptare e Maqedonisė ėshtė pjesa mė e zhvilluar atje. Jo pėr shkak tė investimeve tė shtetit maqedon, pėrkundrazi, qeveria sllave s'ka hedhur asnjė qindarkė nė pjesėn shqiptare, por sepse shqiptarėt prej dekadash punojnė nė Perėndim, dhe e kanė shndėruar territorin e tyre nė njė lloj Gjermanie e Zvicre. Shqiptarėt e Maqedonisė sot janė e vetmja Europė atje, pėrballė sllavėve qė kanė mbetur Bizant i gjallė.

Mė 1915, kryeministri famėkeq serb, Pashiē, u bė gati t'ia kthente Dibrėn e Madhe, Shqipėrisė, se s'po pėrballej dot me luftėn non-stop tė dibranėve, por atėhere dibranėt i pėrēau Esad Pasha. Tani Dibra do jetė e para qė do bashkohet.

Nga Kritika

« Para - Tjetra »
-------------------

Komentet


This item is closed, it's not possible to add new comments to it or to vote on it