Kritika Letërsi

Prozë e Poezi

Rrėfimi Kutelian si antropologji e jetės shqiptare

Nga Neli Naēo


Mitrush Kuteli ėshtė njė nga autorėt mė nė zė tė letėrsisė shqipe i njohur si njė njeri shumėdimensional, por lidhja mė e fortė e tė cilit ka qenė me fushėn e letrave. Ėshtė konsideruar shpesh me dy vlerėsime tė cilat e ngrenė lart midis autorėve tė letėrsisė shqipe tė tė gjitha kohėrave. “Mitrush Kuteli bashkė me Ernest Koliqin, ėshtė themelues i prozės moderne shqipe dhe njėri ndėr autorėt mė tė njohur tė modernitetit shqiptar. Madje ka mendime qė Kutelin e shohin bashkė me Lasgushin si autor themelor tė gjithė letėrsisė moderne shqiptare.” (Sabri Hamiti, Letėrsia Moderne nė Vepra letrare 8, faqe 605).

Si autor qė themeloi prozėn moderne shqiptare ai mbahet si krijuesi i rrėfimit dhe rrėfenjės kategori tė panjohura nga letėrsia shqipe, por tė lėvruara nė letėrsi tė tjera ballkanike dhe evropiane kultura nga tė cilat Kuteli kishte njohje shumė tė thellė. Pjesė integrale e kulturės sė tij si erudit ishte edhe letėrsia rumune dhe ajo ruse tė cilat Kuteli i ka njohur deri nė themel siē e dėshmojnė edhe pėrkthimet e tij tė mėvonshme. Nė disa pėrpjekje tė rėndėsishme letrare Kuteli ėshtė paraqitur si njė shkrimtar i cili shenjėzon rrymėn e realizmit magjik nė letėrsinė shqiptare.

Nė mėnyrė pak mė tė ndryshme disi mė origjinal e mė tė paklasifikueshėm mbase edhe me syrin e shkrimtarit e sheh Martin Camaj kur pohon: “Mitrush Kuteli sot ka vendin e vet nė letėrsinė shqiptare, sigurisht jo atė vend qė ia caktuan historiografėt nė vėllimet e kritikės e tė periodizimit tė letėrsisė sonė. Diēka e tillė arsyetohet me faktin sepse Kuteli na paraqitet si letrar e si njeri kulture si vetje fort komplekse. Si i tillė, nuk i pėrket asnjė rryme letrare plotėsisht apo mbetet mik tri ditėsh, vetėm pėr kalim, kudo qė tė vendoset brenda kallėpeve tė –izmave.” (Martin Camaj, Hylli i Dritės, Nr. 3-4, faqe 82-83).

Ky pluralitet mendimesh pėr veprėn nė prozė tė Kutelit tregon se vepra gjeneron mendim dhe domethėnie tė re, ėshtė vepėr e pasur dhe shumėshtresore, vepėr qė tė ofron mundėsi tė shumta interpretimi, por ėshtė edhe shumė tėrheqėse dhe goditėse tipar ky pėr vepra tė rėndėsishme tė artit.

Proza e Kutelit e parė nė tėrėsi mė ofron njė mundėsi qė ta shoh nė katėr hipostaza.

Rrėfimi Kutelian si gjuhė dhe magji e saj

Ajo qė bie menjėherė nė sy nėse ne lexojmė njė rrėfim tė Kutelit ėshtė natyrshmėria e tė shprehurit dhe menjėherė pas saj zbulimi tė ēon drejt njė pasurie tė pafundme gjuhėsore qė Kutelit i ka shėrbyer si njė material i dorės sė parė pėr ngjizjen e veprės sė artit. Njė gjuhė qė ėshtė vjelė nga pasuria gjuhėsore lokale, por nuk ka kufizime nė tė lexuarit dhe tė shijuarit e veprės sė artit prej receptorit sepse pėrdorimi i gjuhės si nė njė vepėr tė madhe tė ēon drejt perceptimit tė veprės si liri absolute dhe nė kėtė kuptim vepra e humbet receptimin si njė vepėr vetėm ose ngushtėsisht lokale. Vepra e Kutelit komunikon me tė gjithė lexuesit falė lirisė qė tė imponon vepra e tij. Duke folur pėr marrėdhėnien e gjuhės me letėrsinė gjuhėtari Edward Sapir thotė: “Nė artin e madh ekziston iluzioni i lirisė absolute. Shtrėngesat formale tė imponuara nga materiali – kupto gjuha – nuk perceptohen; ėshtė sikur ekzistonte njė anė e pakufishme e hapėsirės midis shfrytėzimit tė plotė tė formės prej artistit dhe mė sė shumtės qė materiali lejon nga natyra e tij. Artisti intuitivisht i ėshtė dorėzuar tiranisė tė pashmangshme tė materialit, duke bėrė natyrėn e tij tė egėr tė shkrihet lehtėsisht me konceptin e tij. Materiali “zhduket” pikėrisht sepse nuk ekziston asgjė nė konceptin e artistit qė tė tregojė se ndonjė material tjetėr ekziston.” Kuteli e ka synuar natyrshmėrinė e gjuhės shqipe dhe tregimet e tij u janė nėnshtruar pėrpunimeve tė shpeshta qė rrėfimi tė tingėllonte sa mė i natyrshėm. Rrėfimet dhe rrėfenjat e tij u janė nėnshtruar pėrpunimeve tė vazhdueshme pėr t’i pasuruar me mjete tė reja “kate a degėzime tė reja” sipas konceptit tė vetė autorit. Ai ėshtė pėrdorues i materialit tė pafund gjuhėsor qė e pėrpunon stilistikisht nėpėrmjet enumeracionit dhe sinonimisė, krahasimeve, krahinorizmave dhe shprehjeve frazeologjike dhe pleonazmave, njė kozmosi gjuhėsor tė pranishėm tė veshur me njė mjeshtėri rrėfimi deri nė iluzionin e sipėrpėrmendur tė lirisė absolute.

Ky material gjuhėsor ėshtė veshur me magjinė e rrėfimit oral, njė letėrsi ku “...do tė na duhet tė pranojmė se proza e Kutelit ėshtė nga ato nė tė cilat elementet e gojshmėrisė janė tė pranishme edhe nė letėrsinė e shkruar.” (Aurel Plasari, Kuteli midis tė gjallėve dhe tė vdekurve, faqe 28). Duke folur pėr letėrsinė ruse pėr tregime simotra me ato tė Mitrush Kutelit autori Mikhail Bahtin shkruan: Elementi i skaz-it nė kuptimin e drejtpėrdrejtė (njė orientim drejt tė folurit oral) ėshtė njė faktor i qenėsishėm nė tregimin e rrėfimit. (Mikhail Bakhtin, Diskurs mbi tipologjinė e prozės, nė Lexime mbi poetikėn ruse, faqe 47). Oraliteti, elementėt e gojshmėrisė janė njė tipar i prekshėm i prozės Kuteliane qė dallohet lehtėsisht nė rrėfimet “Gjonomadhė e Gjatollinj”, “Natė prilli”, “Rinė-Katerinėza”, “Natė mujaji maj” “Fshati im e pi rakinė”, por gjithashtu edhe “E madhe ėshtė gjėma e mėkatit”. Nė tė njėjtėn kohė oraliteti ėshtė edhe njė mėnyrė e shpejtė nė procesin e njė receptimi tė shpejtė e tė drejtpėrdrejtė tė veprės prej lexuesit. “Oraliteti me mekanizmat e tij, e sidomos me formulat e shprehjes, i krijon lexuesit lehtėsira psikologjike pėr asimilimin artistik, duke i krijuar atij atmosferėn e komunikimit ė stėrlashtė tė letėrsisė orale.” (Luan Topciu, Pasqyra letrare, faqe 52).

Ky tipar njė nga mė tė rėndėsishmit nė veprėn e Kutelit e bėn atė njė autor tė papėrsėritshėm nė gjithė letėrsinė shqiptare.

Rrėfimi kutelian dhe koha

Njė nga tiparet mė tė rėndėsishme ku Mitrush Kuteli ėshtė nė pararojėn e gjithė shkrimtarėve shqiptarė ėshtė edhe loja me kohėn qė ai ndėrmerr veēanėrisht nė dy rrėfime tė tijat. Kuteli ėshtė kėshtu shkrimtari i parė shqiptar qė operon me kohėn jo thjesht duke e trajtuar nga pikėpamja e kohės narrative por duke e vėzhguar mė thellė si njė kategori ontologjike, si njė dimension i njė lloji tjetėr ndaj tė cilit njeriu ėshtė i pafuqishėm pėr tė vepruar. Koncepcione tė ngjashme nė mendimin filozofik ndeshim tek filozofėt e quajtur neotomistė dhe me ndonjė pėrfaqėsues tė dalluar si Jacques Maritain. Nė letėrsi koncepte afėrsisht tė ngjashme nė vepra tė tjera kemi edhe nė tregimet e Jorge Luis Borges ose, nė mėnyrė jo kaq tė drejtpėrdrejtė dhe thelbėsore, por konceptualisht tė ngjashme nė dramėn e Sartre-it “Me dyer tė mbyllura”. Dy rrėfenjat ku Kuteli e pėrdor kohėn si njė kategori ontologjike janė “Natė muaji maj”, punuar pas njė pėrralle tė dėgjuar nė Pogradec mė 1928 edhe mė 1943 dhe “E madhe ėshtė gjėma e mėkatit” mbaruar mė 1947.

Tė dyja veprat i nėnshtrohen njė konceptimi afėrsisht tė ngjashėm tė kohės, i cili pasohet me njė deformim tė saj (ky deformim shfaqet nė njė moment tė caktuar) nė momentin kur njeriu hyn nė dimensionin e vetė ATIJ (Zotit), pėr tė vazhduar pas daljes nga dimensioni i Zotit pėrsėri nė rrjedhė normale si kohė, por me pasoja tė pakthyeshme pėr personazhet. Ekziston edhe njė forcė vertikale (nga lart poshtė) mbi linjėn horizontale tė kohės, siē ėshtė mallkimi tek “E madhe ėshtė gjėma e mėkatit”, forcė e cila e “ngrin” kohėn nė njėrin nga dimensionet e saj ose e zgjat deri nė momentin e faljes dhe ēlirimi nga premtimi, po ta quajmė kėshtu, (nga poshtė lart) forcė qė e bėn kohėn tė rrjedhė shpejt dhe nė mėnyrė jovepruese mbi personazhin duke e vendosur nė situatė tė pazakontė kur ai pėrballet me rrjedhėn e kohės qė nė mėnyrė reale rrjedh. Ashtu si oraliteti ėshtė pasojė e rikrijimit tė lėndės mitologjike tė krijuar nė vepėr (Luan Topciu, Pasqyra letrare, faqe 53), po ashtu edhe loja me kohėn ėshtė pasqyrė e lėndės mitologjike qė Kuteli shfrytėzon. Jo rastėsisht tė dyja rrėfenjat mbajnė si shėnim nga vetė autori se vijnė nga pėrralla e legjenda tė dėgjuara drejtpėrdrejt nga letėrsia orale. Sidoqoftė Kuteli mbetet autori i parė qė ka pėrdorur lojėn me kohėn si njė prosede tė fuqishme letrare dhe akoma ka pėr tė hulumtuar nė poetikėn e saj.

Rrėfimi Kutelian dhe miti

Njė pėrbėrės shumė i rėndėsishėm i rrėfimit Kutelian ėshtė edhe miti. Miti ėshtė fuqi pėrbėrėse nė prozėn e vendeve ballkanike, nė prozėn popullore dhe tė kultivuar tė letėrsive shqiptare dhe rumune tė cilat Kuteli i ka njohur mė sė miri. Si fuqi pėrbėrėse qė lidhet me tė shenjtėn miti krijon. Vetė ndarja e Kutelit pėr krijimet e tij nė rrėfime e rrėfenja ėshtė s’duket edhe prania e mitit nė to. Sipas Mircea Eliade “miti i korrespondon njė nevoje tė thellė fetare, disa gjakimeve morale, disa detyrimeve tė rendit social dhe madje disa ekzigjencave praktike. Nė qytetėrimet primitive, miti plotėson njė funksion tė nevojshėm: ai shpreh, nxjerr nė pah dhe kodifikon besimet; merr nė mbrojtje dhe imponon parimet morale; garanton efikasitetin e ceremonive rituale dhe ofron rregulla praktike qė mbeten tė pėrdoren nga njeriu.” (Mircea Eliade, cituar sipas Luan Topēiu, Pasqyra letrare, faqe 53). Nė rrėfenjat e njohura fort mirė pėr lexuesin “Natė muaji maj”, “Lugetėrit e fshatit tonė”, “I pasuri qė ish i varfėr fort” “E madhe ėshtė gjėma e mėkatit” miti ėshtė pėrbėrės i rėndėsishėm me njė funksion tė fortė tėrheqės nė magjinė e rrėfimit, ėshtė njė mit i nxjerrė nga rrėfenjat popullore qė do tė thotė se ėshtė vetvetiu i kodifikuar sipas parimeve tė kodeve letrare ballkanike kėshtu qė lexues – dėgjuesi e asimilon shumė shpejt atė.

Kėto kodifikime janė me vlera etnike shqiptare, me vlera qė nisin nga folklori thjeshtėsisht shqiptar i pastėr, vlera qė tė kujtojnė menjėherė letėrsinė shqiptare arbėreshe tek “Rinė-Katerinėza” ose fryma ilire qė mbizotėron tek “E madhe ėshtė gjėma e mėkatit” e shoqėruar me njė gjuhė tė pėrshtatur sipas kėtyre modeleve leksikore e sintaksore me njė frymė arbėreshe tek rrėfenja e parė qė pėrmendėm dhe me njė frymė religjioze arkaike tė ndėrtuar sipas modeleve ungjillore tek e madhe ėshtė gjėma e mėkatit.

Nganjėherė edhe nė rrėfimet e Kutelit qė duket se janė tė zhveshura nga lėnda mitologjike ndihet nė mėnyrė mė tė fshehur, jo tė drejtpėrdrejtė ndikimi i mitit si dicka zanafillore qė duket sikur ka humbur, por qė shfaqet nė forma tė nderimit e respektit. Nė tregimin “Si u takua Ndoni me Zallorėt” nderimi qė fiton Ndoni si kėngėtar, pasi ka humbur respektin si qenie njerėzore tė kujton idenė e Northrop Frye se kėngėtari nė shoqėritė e hershme ėshtė parė si njė pjesė e sė shenjtės dhe ky kod i kthen Ndonit statusin e respektit tė humbur si qenie.

Rrėfimi Kutelian si antropologji e jetės shqiptare

Duke filluar tė tregojė ngjarjet e njė mikrokozmosi lokal Kuteli ka ndėrtuar paralelisht njė makrokozmos tė botės shqiptare. Nėpėrmjet mikrokozmosit lokal qė ai e njėh mė mirė ka farkėtuar gjithė botėn shqiptare si njėkohėsisht si realitet dhe si mit, si pozitivitet dhe si negativitet, si harmoni dhe si dis-harmoni, si sipėrfaqe dhe si thellėsi, si vlerė dhe si antivlerė dhe tė gjitha kėto me synimin mesianik tė pėrmirėsimit tė kėsaj bote brenda karekterologjisė sė saj. Janė shumė tė holla problemet qė trajton Kuteli nė rrėfimet e tij si “Mė kot”, “Gjonomadhė dhe Gjatollnj”, “Si u takua Ndoni me Zallorėt”, “Xha Brahua i Shkumbanores”, “Qetėsi pėrpara fėrtyme” “Vjeshta e Xheladin Beut”, “Lumi i madh”. Ajo problematikė e jetės lokale ėshtė njėkohėsisht problematikė e jetės kombėtare, ajo vlerė e jetės lokale ėshtė automatikisht vlerė e jetės kombėtare, veshja lokale gjuhėsore ėshtė vetėm materia gjuhėsore qė shkrimtari zotėron mė mirė pėr tė krijuar veprėn a artit por nė veprėn e Kutelit ne fare natyrshėm kalojmė nga njė topografi materiale lokale nė njė topografi shpirtėrore shqiptare me tė gjitha detajet e saj.

Vepra e Kutelit kalon nga gėzimi fėminor si vlerė e botės shqiptare nė tregimet “Vendosa tė shkoj nė mėrgim”, “Pėr kumbulla” tek shpėrbėrja e karakterit tė individit nė rrėfime si “Vjeshta e Xheladin beut” duke ftuar pėr njė mesianizėm tė kėsaj bote shqiptare dhe tė kėtij karakteri shqiptar. Nganjėherė po ta shohim me kėtė sy rrėfenja si krijim me karakter mė mitologjik dhe folklorik mund tė konsiderohet vetėm si njė nėnvariant e rrėfimit sepse universi i jetės shqiptare e ka njė pjesė tė sajėn botėn mitologjike dhe folklorike dhe jo tė ndarė por tė shkrirė njėsh me tė.

Nganjėherė edhe kur ėshtė nė kėrkim tė vlerave universale si nė rrėfenjėn “E madhe ėshtė gjėma e mėkatit” ai duket se ka nėnshtresuar vlera tė cilat e karakterizojnė antropologjinė e shqiptarit nė pėrgjithėsi. I paraqitur me doza tė njė karakteri etnik shqiptar, si ilirian ėshtė edhe karakteri Tat Tanushi i cili ėshtė i portretizuar kėshtu “Edhe si ish shpejtė nė zemėrim – si kanė qėnė e janė tė gjithė ilirianėt, edhe atėherė kur kanė hirin e Zotit – thirri me zė tė vrazhdėt.”

Mė shkon pėrshtat thėnia e Martin Camajt i cili duket se e ka ndier qė Kuteli ėshtė njė vlerė e dimensionuar nė gjithė hapėsirėn shqipfolėse i cili thotė “Bile si njeri dhe si poet ai Dhimitėr Pasko e Mitrush Kutel mund tė quhet toskė e gegė.”

Edhe nė kėtė kuptim pėr tė hulumtuar antropologjinė e jetės sonė ne kemi pa dyshim pėr ndihmėn e Kutelit.

Nga Neli Naēo




Kommentet


06/10/2010, 10:31:28 Mikel Tanasi shkruan:

Nje shkrim shume serioz per Kutelin. Me pelqen qe eshte botuar ne gazeten tuaj. -

09/01/2011, 11:38:52 zenep shkruan:

sa bukur eshte te flasesh mbi letersine sidomos te krenohemi me vlera te tilla si kuteli. -

25/02/2013, 11:10:43 fiona shkruan:

si nuk gjeta fjalet frazeologjike qe perdorte ai shpesh -


 

Komentet mund të postohen nga:
(1) anëtarët e blogut, duke loguar në formën e vendosur në anë (regjistrohuni këtu nëse nuk jeni).
(2) jo anëtarët, komentet e te cilëve publikohen pas aprovimit



:

:



BBCode:[b] [i] [u] [s] [color=] [size=] [quote] [code] [email] [img] [youtube]