Kritika Letërsi

Prozë e Poezi

Krijimtari letrare nga Nebi Dragoti

Njė poezi e dy skica

Belshi


Najadat,
trijadat,
shtojzovallet
kanė zbritur nė Belėsh…

Djemtė e vashat belshake
ndezin vallet,
pėrdredhin belin,
nė kėrcime shamitė djegin
me najadat,
trijadat,
shtojzovallet…

Belshi qytet i trėndafiltė,
gjithė ngjyrat e trėndafilave kurorė
si bukuri e lindur prej pėrrallave,
hijeshi e mezit tė Dumresė
me qėndizma tantellash
si shirit ylberor.

Ky qytet, ky qytet
dalton madhėshtinė,
skulpturon veten qyteti Belėsh
dhe bėhet perlė pėr Shqipėrinė…

Ja, kėtu, ja, kėtu
najadat,
trijadat,
shtojzovallet
dalin natėn me yjet e hėnėn pėrdore…
Ditėn ua lenė
djemėve e vashave belshake…

* * *

NDJENJA DHE POEZIA

Poezia ėshtė ndjenjė, madje, ndjenjė sublime qė vlon nėpėr vargje, strofė e qė vjen nė ngjitje nė tėrė krijimin. Kjo ėshtė bukuria e poezisė. Mirėpo kjo dukuri ka rėnie tė theksuar nė kėtė tranzicion vjershėrimi pėr tė cilin paraqitet nė nivel tė ulėt artistik, ideor e problematikash. Krijuesėt janė tė larguar, prandaj dhe krijimi i tyre del i ftohtė dhe here-herė pa interes leximi.Tė rrallė janė poetėt qė ngulmojnė tė pėrcjellin ndjenjėn, madje, ndjenjėn e shėndosh nė artin e poezisė. Ndjenja zbarazet nė vjershė me anė tė fjalės, togfjalshit e figurave tė llojeve tė shumta, prandaj kėrkohet edhe pėrdorimi i fjalorit sa mė poetik, prandaj kėrkohet bukuria e mendimit, ndertimi sintaksor elokuent pėr tė krijuar individualitetin e vet origjinal ēdo krijues. Frymėzimi, kur ėshtė i perzgjedhur ka ngarkesė mė tė madhe ndjenje, sesa kanė frymėzimet nxitėse kalimtare gėnjeshtare cektėsore. Poeti rrok frymėzimin si lopa barin cilėsor dhe siē e pėrpunon ajo pėr prodhimin e qumėshtit, e mbars edhe poeti me ndjenja e, pastaj, i nėnshtrohet proēedurės krijuese. Edhe gjatė kėtij proēesi ai tregohet i kujdesshėm nė shumė drejtime: mat cilėsinė e ndjenjave pėr t’ia servirur lexuesit sa mė bukur e pastėr. Ndjenja jep dinamikėn, jep ritmin,jep anėn psikollogjike pozitive qė t’i ngjisi lexuesit pėr tė cilėn krijuesi e ka nė qender tė vėmendjes. Poeti ėshtė arkitekti i ndėrtimit tė poezisė dhe si i tillė e bėn atė sa mė funksionale

POETI DHE POEZIA

Bukur tė jesh poet, por edhe mė bukur, kur poezinė e bėn tė bukur. Poeti, gjatė gjithė kohės pėrpiqet tė perfeksionohet nė marrje sa mė shumė pėrvojė e dituri nė prizmin gjithpėrfshirės tė jetės ku jeton. Duhet tė lexojė, tė studiojė shumė dhe tė njohė sa mė mirė gjuhėn nė tė cilėn shkruan. Duhet tė lexojė kritikėn dhe tė mėsojė nga fjala e kritikės. Po kėshtu mirė e bukur ta thuri e t’i pėlqehet poezia, sepse ky ėshtė edhe objektivi i tij. Thjeshtėsia ėshtė madhėshti, e, e thjeshta e gatuar me art ėshtė bukuri e mbrenda ka filozofinė. Kristalizimi i ideve, qartėsia semantike e mendimit poetik, ndėrtimi konstrukturor i vargut, strofės, tėrė poezisė ėshtė leva e vlerės qė e bėn pėr vetė lexuesin. Sot, nė Filolet, ku kishin botuar edhe tri poezi tė miat, lexova nga njė autor njė krijim me yje e hėnė dhe fare pak vend i kushtohej personazhit lirik dhe kėti personazhi tepėr kalimthi qė ky duhet tė ishte kryesori pėr tė pėrcjellė nėpėrmjet tij idetė. Njė poezi e tillė as nė fillimet e shekullit tė kaluar nuk shkruhej kaq e varfėr. Poeti duhet tė mėsohet tė shkruajė poezi dhe tė kuptojė ē’ėshtė poezia. Ka poet qė turren, kėrkojnė famėn. Fama vjen vetė dhe nuk fitohet duke e kėrkuar pa e pasur atė.

Nga Nebi Dragoti




Komentet



This item is closed, it's not possible to add new comments to it or to vote on it