Kritika Letërsi

Prozë e Poezi

Cikėl me poezi nga Vaso Papaj

Kėrkoj njė Moisi


Ēdo natė nė ekranin e xhamtė ju shoh
Dhe s’kuptoj njė fjalė nė gjuhėn tuaj.
Po dhimbjen qė herėt jam mėsuar ta njoh.
Mė dhimbkaēdo fjalė, ndaj brenda s’e shuaj.

Njė varg fytyrash, mijėra, me luftė ngjyer.
Ca ushtarė lara-lara tė ngrirė nėn shi,
Telat gjembaē mbajnė ėndrra mbėrthyer.
Kėtu plumbat dhe gazikėrcėnojnė ēdo njeri.

E kthehem nė kohė, mijėra vite, kaluar.
Mundohem syshqyer mos shoh njė Moisi.
Tė lutet, tė ēahet ai det i tėrbuar,
Qė heshtja e qiellittė mos hapė varr tė ri.

Njėlloj jemi ngjizur, me pluhur kozmik ...
Ju shoh e lėndohem, lėngimis’mė le.
Po sado tė ndjehem nė kėtė kohė anemik,
Do lutem:
Nė pluhur prapė, o Zot, mos na kthe.


Ca tė shtėna rruge

Hije tė zeza vallėzojnė atje pėrtej dritave neon.
Zėrii tyre shpirtin mė trazon, s’mė len tė shikoj.
Hutuar zemra, gjak tė ftohtė mė gostit me ngutje
Dhe igozhduar si nata, lutem shpirtin tė shpėtoj.
“E mo, pse lutesh.Janė veē ca tė shtėna rruge, tutje.”

Kėmbėngulin hijet. Duket sikur dritat verbohen.
Kėngė tė shtėnash nga”zotėr” qė s’pyesin pėr Zot.
Ėshtė ngrėn njė krim dhe krimi s’ikėn me njė lutje.
Ky ėshtė ēmimi qė paguhet pėr ēdo gram droge sot.
“Eh,ēfarė ēmimi! Janė veē ca tė shtėna rruge, tutje.”

E dua natėn dhe pse mė jeton e trazuar nė zemėr.
Pėr mėkateajo thėrret jetėt qė ecin mbi tehe thike.
Dhe pres nga nata tė ulėrijė e nga ato tė japin puthje,
Po dėshiraime mbetetnė pritje, e pėrgjumur, me vite.
“Asgjė s’ka ngjarė.Janė veē ca tė shtėna rruge, tutje.”


Persekutorėve

U linda nė pallate si rob lufte.
Jetova nė bodrume si nė karantinė.
Po diellin s’ma rrėmbyet dot
E detin dot s’ma pitė,
Ndaj tani s’ma heshtni dot as poezinė.

E pyes: ku vallė e keni zemrėn?!
Po mendjen, ku e keni, gjithashtu?!
Fort mirė e di nga keni ardhur
E fronin Zotit pse s’ia zutė…
Tė paktėn, kėrkojani njė ditė poetit
Pak shpirt nga shpirti i tij i butė.


Njė lule

Lind ajo, kur nuk e pret,
Njė vėshtrim dhe mendjen tret,
Pėr tė t’ēuar gjer nė fund,
Zemrėn ta godet, ta tund.

Hapet pėrmbi ty njė qiell,
Nuk ka yje, hėnė, as diell,
Se syrin ta ka zėnė nje lule,
Mos nguro me ngule-shkule.

Merrja dorėn dhe shtėrngoja.
Zemrėn me atė tėnden ngrohja.
Tė ra fat njė lule e thjeshtė
E ky fat nuk ėshtė i shpeshtė.

Nga Vaso Papaj




Komentet



This item is closed, it's not possible to add new comments to it or to vote on it