Kritika Letërsi

Prozë e Poezi

Koha nė univers: Cikėl poetik nga Xhevahir Cirongu

Eja, afrohu..!


Seē fryhu lehtė puiza e erės
Ngadalė shkundi pjalmin e luleve tė fushės;
Dhe vala e detit zgjat duart lozanjare
Me buzėt si tė petaleve
Mė puthėn butėsisht gushės.

Dhe valėt e bardha nga deti
Si fluturat m’u ulėn mbi qepallė;
Si yjet e qiellit qėndisur
Zjarre ndriēuar mbi ballė.

Eja, afrohu ashtu ngadalė
Te flokėt kaēurrela aty qėndruan;
Si kėnga qė del grykės jehonė,
Dhe flokėt e verdha nėn zė seē thanė
Mbi ne supeve bashkė
Edhe lulet lejla butėsisht aty ranė.

Durrės, 27 mars 2017


Tingulli i fjalės

Kur bie muzgu i natės
Gjithė yjet ndizen si zjarre,
Atėhere ,fjala zė e flet me natėn
Dhe tingujt flenė nėpėr pentagrame.

Zgjohu pak ēaste tė lutem
Nga gjumi e shtrenjta fjalė,
Tė gjithė yjet supeve nguten
Pastaj vrapojnė tek e bardha valė.

Ėndrrat e yjet erdhėn tek ti
Pranverės i thanė jemi aty,
Me krahė u bė tingulli i fjalės
Gjithė dashuritė e botės, erdhėn tek ty!

Durrės, 2 prill 2017


Koha nė univers..!

Eja me mua e dashur kohė,
Si krahėt e zogjėve krah hapur
Fle mbi mua.
Ndaj tė pres ēdo ditė te shtegu i dhive,
Edhe tik – taket e orės kohė
Me grusht pinė ujė
E shuajnė etjen atje nė krua.

Tutje nė univers shohė dritė e shpresė
Dhe dielli mėngjeseve na pėrshėndet,
Koha e ora jetė si binjak lahen me vesė
Tė dyja i duam , sepse na falin shpresė!

Ndalon ora e koha
Ato na sjellin edhe furtunė;
Juve qė u fala dritė e lumturi
Bashkė me shpresėn jetė
Njė ditė do ktheheni tek unė.
Do tė jeni bashkė pėrgjithmonė:
Koha,
Dielli,
Hėna,
Dhe ju o njerėz
Atje nėpėr univers..!

Durrės, 06.Prill 2017


Ē ‘ patėn yjet e natės?

Tė thash se do tė vija,
dhe ti mė prisje me krah hapur!
Sa dhe ngjyrat e ylberit nė qiell
me fjalė e premtimet bashkė
nga pėrmballimi
u pėrqafuan atje nė krua.
Ē ‘ patėn yjet e natės?!
Tė trebur zbritėn nga kupa e qiellit,
sa dhe fjalėt me ngjyra ylberi
ato tė gjitha u dehėn,
dhe etjen e dashurisė
tek ai krua e shuan.
Dhe yjet e dehur nėn zė uruan
nė vetminė e natės pa zhurmė,
nė gotėn e qelqtė me ujė
tek ne tė dy ndriēuan
dhe fjalėt e zjarrta
etjen aty e shuan.

Durrės, 2 maj 2017


Mė foli lulja Begonja

Sapo kishte ēelur ajo lule
Petalet krah hapur puthnin diellin,
Aroma e saj tė kundrėmontėte
Mbi buzėt e mija pjalmi kish’ ngelur.

Tek ajo dritare nė parmak saksia
Pėrherė mė pėrshėndet Begonja,
Mėngjeseve aroma mė zgjon nga gjumi
Dhe mbrėmjeve qetėsisht me atė flija.

Ajo mė flet me aromė maji
Dhe unė thyej heshtjen, asaj i flas,
Lulet e majit syēelura thurur gėrshet
Aty frymon, domosdo vargi im si poet.

Rrugicės sė lagjes bie njė kėmbanė
Fėmijėt buzėqeshur si diell maji,
Tek vatrat si zjarre tregohet pėrrallė
Me njerėzit e poetin Begonja pėrqafuar!

Durrės, 10 . 04. 2017


Koha shtrigė

Ecim ngadalė mbi shinat e kohės
Dhe vrapin lokomotiva diku qėndron,
Ashtu si bisqet e luleve tė vjeshtės
Nga lodhja gjymtyrėt e trupit rėnkojnė.

Koha e dielltė ne seē na ngrohu
Ajo na fal dritė, frymarrje e tingull,
Por koha shtrigė stacion ndryshon
Si gjethet e varura tė thata tė palmės
Gjymtyrėt tanė na i lėshon.

Nė udhėn e gjatė tė kohės jetė
Ajo tė errta re diku i ndalon,
Si njė kal i zi pa fre pas nesh vrapon
Hirin e kockave njė ditė ajo hedh
Nė shtratin e lumit bie e fle.

As vet si besoj kohės kryeneē
Nė heshtje vajtimi si dy binjak,
E shqyej trishtimin, gėzimin pėrqafoj
Gjymtyrėt e hirtė tė kohės
I hedh nė det,
Me ato zė nis e lundroj.
Ne ecim me tingullin e kohės
Pa dashur as vet s’e dimė, ka edhe stuhi!
Tek ai gur i bardhė nė kodėr varri
Natė e ditė ashtu nė heshtje
Tė vdekurit i nderon ajo selvi.

Ah, kėshtu qėnka e thėnė
Nė kėtė botė shtrigė,
Koha - shtrigė kackat pabesisht
I thyen e hi na i bėn pėrsėri.

Durrės, 3 mars 2017


Ē apitet xhelozia

Ashtu si moēali me ujė tė ndotur
Ēapitet i gjori xheloz ēorape grisur,
Mendimet pa bosht i lėshon nė ajėr
Dhe fjalėt si gunga nė mur i rrinė varur.

Mė kot mundohet tė fajsojė tė tjerėt
Tek sytė i lexohet qartė xhelozia,
I lodhur ēapitet nė kopshtin me gjemba
Nė kullėn e shpirtit i ėshtė fikur drita.

Nga dehja i janė mbyllur shtigjet e gjitha
As vet se kishte menduar ē’po ndodhte,
Sa edhe parmakėt e drunjta tė shkallėve
Nga xhelozia kockat e trupit i qenė thyerė.

Veē dimėr i ēapitet nėpėr syt e tij
Dhe lulet e shpirtit nė vazo tharė,
Xhelozėt dinė tė thonė vetėm njė fjalė
Edhe tė mirėt iu duken si tė marrė.

Si algat nė pellgje me ujė tė ndotur
Kopjaci e xhelozi me to aty noton,
Dhe shpifjet e fjalėve i zgjat pa fund
Si hunda e kėrmillit kur ecėn nė bar.

Kėshtu qėnka e thėnė nė kėtė botė
Gjithė xhelozėt ēapiten humnerės
Edhe mburrjen e quajnė fat!

Durrės, 16 mars 2017

Nga Xhevahir Cirongu




Komentet



This item is closed, it's not possible to add new comments to it or to vote on it