Login 
E Diele, 12 Shkurt 2017
Kalendari Mujor


Kategorite:
Kategorite: Te gjitha

12
Shkurt 2017
Hen Mar Mer Enj Pre Sht Die
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28          
  Kategorite: Te pergjithshme12 shkurt 2002 Millosheviēi dėrgohet nė Gjykatė
Pershkrimi:
Mė 12 shkurt 2002, Sllobodan Millosheviē, ish presidenti i Jugosllavisė, u paraqit para gjykatės sė krimeve tė luftės nė Hagė, Hollandė, pėr geoncid dhe krime lufte nė Bosnjė, Kroaci dhe Kosovė. Milosheviēi nuk pranoi avokat gjatė gjykimit, dhe u mbrojt vetė, gjyq i cili pėrfundoi pa ndonjė vendim, pėr tė ashtuquajturin "Kasap tė Ballkanit", sepse ai u gjet i vdekur, me ēduket nga njė atak nė zemėr, nė qelinė e tij mė 11 mars 2006. Ai ishte 64 vjeē.

Jugosllavia, e pėrbėrė nga Kroacia, Mali i Zi, Sllovenia, Bosnjė-Hercegovina dhe Maqedonia, u bė njė republikė federale nėn udhėheqjen e liderit tė saj Marshall Tito, mė 31 janar 1946. Tito vdiq nė maj 1980 dhe Jugosllavia, sė bashku me komunizmin, u pėrmbys gjatė dekadės nė vijim.
Millosheviēi, i lindur mė 20 gusht 1941, hyri nė partinė komuniste nė moshėn 18 vjec; ai u bė president i Serbisė mė 1989. Mė 25 qershor 1991, Kroacia dhe Sllovenia deklaruan pavarėsinė nga Jugosllavia dhe Millosheviēi dėrgoi tanket nė kufirin Slloven, duke bėrė njė luftė tė shkurtėr qė pėrfundoi me shkėputjen e Sllovenisė. Nė Kroaci, lufta shpėrtheu mes nacionalistėve kroat dhe serb dhe Serbia dėrgoi armė dhe furnizime tė ndryshme pėr rebelėt serbė nė Kroaci. Kroacia u ndesh me trupat ushtarake serbe tė Jugosllavisė dhe mbėshtetėsit e tyre nė rajon. Rreth 10 mijė njerėz u vranė dhe qindra qytete kroate u shkatėruan para se njė forcė ushtarake e OKB-s tė dislokohej nė vend nė janar 1992. Nė mars, Bosnjė-Hercegovina deklaroi pavarėsinė e saj, dhe Millosheviēi financoi forcat rebele serbe, qė filluan luftėn duke vrarė rreth 200 mijė njerėz, para se njė marrėveshje paqe u arrit nė Dayton, Ohio, SHBA mė 1995.

Nė Kosovė, njė krahinė me atutonomi formale, forcat pėr ēlirimin e saj u ndeshėn me serbėt dhe ushtrinė Jugosllave. Millosheviēi filloi njė spastrim tė gjerė etnik kundėr shqiptarėve etnik tė Kosovės, dhe NATO u detyrua tė ndėrhynte ushtarakisht nga ajri kundėr Jugosllavisė mė 1999.

I paligjshėm pėr njė fushatė tė tretė presidenciale, Millosheviēi megjithatė e bėri veten President tė Jugosllavisė mė 1997. Pas humbjes sė zgjedhjeve presidenciale nė shtator 2000, ai refuzoi tė pranonte humbjen deri sa u shtrėngua nga protestat popullore tė japė dorėheqjen. Ai u akuzua nga qeveria serbe pėr korrupsion dhe abuzim me pushtetin. Nė qershor 2001, ai u ekstradua pėr nė Hollandė nė gjykatėn e krimeve tė luftės sė OKB-s. Millosheviēi vdiq nė qelinė e tij nga njė atak nė zemėr para se gjyqi tė pėrfundonte.
Nė shkurt 2003, Serbia dhe Mali i Zi krijuan mes tyre njė komunuellth, dhe hoqėn dorė zyrtarisht nga emri Jugosllavi. Nė qershor 2006, tė dy vendet shpallėn pavaresinė nga njėri-tjetri.


08:00  
09:00  
10:00  
11:00  
12:00  
13:00  
14:00  
15:00  
16:00  
17:00  


Copyright @ 2005-2015 Gazeta Kritika | Kritika-Lajme | Kritiket Blog | Libri i Verejtjeve | Rss feed | Shko Lart